Orchidėjų augintojai gali susidurti su įvairiomis problemomis. Kiekvienas gyvas organizmas reaguoja į aplinkos sąlygas, tad ir orchidėjos savo išvaizda parodo, ar sudarytos sąlygos joms tinka. Augalų fiziologijos sutrikimai gali būti nepalankių auginimo sąlygų padarinys. Kai kurie požymiai visai nepavojingi, o kai kurie verčia susirūpinti. Bet tai nėra liga ir greta stovinčioms gėlėms pavojaus nekelia.
Nuo saulės spindulių (ypač vasarą) orchidėjų lapai gali pagelsti ar parausti. O perkaitusio augalo lapai net apdžiūsta, atsiranda sausų gelsvų arba rudų dėmių. Taip lapų grožis ilgam sunaikinamas.
Per tamsiai laikomų orchidėjų lapai tampa tamsiai žali, jauni lapai gerokai skiriasi nuo senesnių. Orchidėjos nežydi arba žydi menkai.
Tolygiai pašviesėję lapai (ne tik nuo lango pusės) dažniausiai praneša apie trąšų trūkumą.
Vystantys lapai gali būti tiek perdžiūvimo, tiek perlaistymo padarinys. Kaip skirtingos priežastys sukelia tokius pat požymius? Vandens trūkumas audiniuose sumažina jų stangrumą ir lapai vysta. O nuo drėgmės pertekliaus pažeidžiamos šaknys (jos pūva ir nebeatlieka savo funkcijų), vanduo nebegali patekti į augalo lapus.
Išdžiūvusią orchidėją reikia su vazonu pusei valandos įstatyti į dubenį su vandeniu, o pažeistą puvinio – persodinti, pašalinti negyvas šaknis, sureguliuoti laistymą.
Gumbai susiraukšlėja dėl tų pačių priežasčių. Tik seni, savo gyvenimą baigiantys gumbai pradeda natūraliai džiūti. Jie pašalinami orchidėjas persodinant.
Žiedpumpurių byrėjimas gali būti netikėtas. Čia priežasčių gali būti daug: šviesos trūkumas, per sausas oras, staiga pasikeitusios sąlygos augalą perkėlus į kitą vietą, skersvėjis, šaltas vanduo, padėkle esančio vandens perteklius ar net netoliese padėti sunokę vaisiai (jie išskiria etileno dujas).
Staigų lapų kritimą sukelia labai nukritusi arba labai pakilusi patalpos temperatūros, šaltas vanduo, padėkle esančio vandens perteklius arba per didelė drėgmė nupurškus orchidėjas. Pajuodę lapų galiukai rodo, kad buvo netinkamai laistoma (netinka kalkingas vanduo), daug skersvėjo ir per dideli temperatūros svyravimai.
Pelėsių ir šlapių puvimo dėmių atsiradimas – aiškus per didelės drėgmės požymis. Butuose tai pasitaiko retai, bet blogai vėdinamuose šiltnamiuose gali žūti daug orchidėjų, o nuo jų užsikrečia ir kiti augalai. Augalus būtina nupurkšti fungicidais, pašalinti pažeistus audinius, mažinti drėgmę. Bakterijų sukeliamas lapų dėmėtumas (ant lapų atsiranda gelsvų, tamsėjančių dėmių, tose vietose audiniai suminkštėja, drėksta) pavojingas visoms orchidėjoms. Pažeistą augalą reikia pastatyti atskirai nuo kitų, nupjauti dėmėtus lapus. Mažai pažeistas orchidėjas pavyksta išgelbėti. Virusų sukelta lapų mozaika gali būti sunkiai pastebima. Bet jei lapai nenatūraliai marguoja šviesiais ir tamsiais dryžiais, dėmėmis, augalą nieko nelaukdami izoliuokite. Kurį laiką stebėkite, ar tai ne saulės spindulių ar trąšų trūkumo sukelti pakitimai. Įsitikinę, kad augalas tikrai serga, sunaikinkite su visu substratu.
Kenkėjai nelabai mėgsta orchidėjas, bet atkeliauja nuo kitų augalų. Sunkiausia kovoti su skydamariais – juos nuo įvairių cheminių priemonių saugo skydelis, O miltuotuosius skydamarius – dar ir vaš-kingos apnašos. Todėl nuo šių kenkėjų orchidėjas žaliojo muilo tirpalu su spirito priemaiša valyti reikės ne vieną kartą. Amarai dažniausiai renkasi minkštas ir sultingas augalų dalis – pirmiausia pumpurus ir žiedus. Juos nuplaukite žaliojo muilo tirpalu. Voratinklinės erkutės gausiai dauginasi sausose patalpose. Kartais jas sunku pastebėti, tik augalų lapai pradeda gelsti, išmarginti daugybės smulkučių gelsvų taškelių, lyg subadyti adata. Privisus gausybei šių kenkėjų, pastebimas jų voratinklis. Pirmoji pagalba – vanduo. Nuplaukite orchidėją po dušu arba vandens srove. Drėkinkite orą (kuriam laikui augalą apgaubkite polietileno maišu), augalus dažnai apipurkškite ir erkutės gyventi nebegalės.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą