2013 m. sausio 26 d., šeštadienis

7 (37) Kami Garcia, Margaret Stohl "16 mėnulių"

Įvertinimas: 4/5
Mano nuomonė: tiesą sakant pirmieji penkiasdešimt puslapių tikrai buvo nuvylę. Jau net buvo kilus ranka mest tą knygą, nes pradžia labai jau priminė "Saulėlydį". Ta pati miestelio naujokė, vaikinas į ją įsižiūrėjęs ir t.t. Na bet nebūčiau aš, jei nebūčiau užbaigus šios knygos. Ir ką gi, tikrai vertėjo. Kuo toliau, tuo darėsi įdomiau. Tematika panaši kaip ir daugumos šiandieninių fantastinių knygų, tačiau kartu ir kitokia. Kažkodėl traukė verst vis kitą puslapį ir net buvo kilus mintis atsiverst pabaigą ir sužinot, kuo visgi virto Lina - tamsiąja ar šviesiąja? Tačiau pagundai atsispyriau ir pabaiga tikrai nustebino. Gana paprastai viskas išsisprendė, bet vis tiek buvo netikėta. Žodžiu knyga nėra labai išsiskirianti iš tokio žanro knygų, bet niekuo ir nenusileidžianti joms. Ieškosim kitos dalies :)
Oficialiai: Lina Dukein nepanaši į nieką, ką lig šiol buvo regėjęs mažas pietietiškas Gatlino miestelis, ir ji stengiasi nuslėpti savo galią bei prakeiksmą, persekiojantį jos šeimą iš kartos į kartą. Vis dėlto net sodais apaugusiuose, visų užmirštuose Pietuose, kur pilna drumzlinų pelkių ir yrančių kapinių, amžinai paslapties neišsaugosi. Itaną Veitą, lig šiol skaičiavusį mėnesius, kada galės ištrūkti iš Gatlino, persekioja nakties košmarai: jam sapnuojasi anksčiau nematyta graži mergina. Kai Lina atsikrausto į seniausią ir liūdniausiai pagarsėjusią miestelio plantaciją, Itanas pajunta jai nepaaiškinamą trauką ir pasiryžta atskleisti judviejų ryšį.
Miestelyje, kuriame staigmenų nebūna, viską gali pakeisti viena paslaptis.
 Tai kvapą gniaužianti istorija apie paprasto jaunuolio ir ypatingų galių turinčios merginos meilę.
„16 mėnulių" - debiutinis dviejų jaunų autorių romanas. Jis jau verčiamas į 24 kalbas.Tęsinys vadinsis „17 mėnulių".
Puslapių skaičius: 584 psl.
Išleido: Alma littera, 2011
Knyga: iš bibliotekos.

2013 m. sausio 16 d., trečiadienis

6 (36) Jean M. Auel "Urvinio lokio gentis"

Įvertinimas: 5/5
Mano nuomonė: tai viena geriausių paskutiniu metu mano skaitytų knygų. Seniai norėjau ją perskaityt ir netyčia radau bibliotekoj. Iš pradžių išsigandau perskaičius komentarus, kad labai smulkiai viskas aprašoma, o aš, prisipažinsiu, nemėgstu smulkių aprašymų, bet vistiek nutariau surizikuot, nes kažkodėl knyga traukė. Aišku ji storoka, bet buvo labai įdomi, tai greit skaitėsi. Turbūt pirmąkart patiko tie smulkūs aprašymai, kadangi jie buvo ne tik išsigalvoti, bet ir paremti tikrove. Buvo labai įdomu skaityti apie senųjų mūsų protėvių mąstyseną, gyvenimo būdą. Pavyzdžiui, kaip jie tikėjo, kad vaikai gimsta iš totemų dvikovų, o ne iš vyro ir moters susiliejimo. Be to, buvo įdomu skaityti, kokia buvo suvokiama moters vieta gentyje. Kaip ji negali medžioti (net priliesti bet kokio ginklo), kaip per mėnesines ji privalo atsiskirti nuo genties ir dar daugybė įdomių dalykų. Genties hierarchija, neandartaliečių išvaizda, tikėjimas - viskas iki smulkmenų apgalvota šioje istorijoje.
Taigi labai lauksiu antros dalies. Ši istorija tikrai labai mane sužavėjo.
Oficialiai: 35 tūkstančiai metų prieš Kristų... Prieš paskutinį ledynmetį...  Nuo vienos moters priklausys žmonijos ateitis.Žemės drebėjimas palieka mažąją Ailą vieną priešistorinėje girioje. Taip ją, klajojančią, išbadėjusią, urvinio liūto sužeistą, aptinka Urvinio lokio genties žmonės. Aukšta, šviesiaplaukė, mėlynakė iš svetimos genties atrodo nesava  ir nepatikima. Jei ne gydytoja Iza ir laimingai susiklosčiusios aplinkybės, vaikas būtų paliktas mirti. Padedama globėjos mergaitė išmoksta neandertaliečių, bendraujančių daugiau gestais ir mimika, tradicijų, elgesio normų, kalbos, o imlus protas pasitarnauja kasdienėje kovoje dėl išlikimo. Ailos, kurios gyslomis teka pirmųjų žmonių kraujas, atsiradimas žada neišvengiamas permainas, kelia Urvinio lokio gentainių pagarbą... ir neapykantą.Jean Marie Auel (g. 1936) – Amerikoje gimusi rašytoja, pakerėjusi pasaulį Žemės vaikų saga. Mintis parašyti trumpą apysaką apie vienišą kromanjoniečių moterį neandertaliečių gentyje toptelėjo jau sulaukus keturiasdešimties, užauginus penkis vaikus. Jean sėdo rašyti tokią knygą, kokias mėgo pati – įtraukiančias, suteikiančias žinių. Kad atvertų langą į pirmykščių žmonių pasaulį, J. Auel išstudijavo visą įmanomą archeologinę medžiagą, dalyvavo išlikimo kursuose, mokėsi primityviųjų amatų, gydymo vaistažolėmis.  Rezultatas – šešios knygos, pelniusios pasaulio archeologų, antropologų ir paleontologų pagarbą.  Tačiau milijonus skaitytojų visame pasaulyje sužavėjo ne tik įtikimas Europos priešistorės vaizdas, bet ir jaudinantis pasakojimas apie tarpusavio santykius, meilės ribas ir moterį, kurios rankose žmonijos likimas.
Puslapių skaičius: 608 psl.
Išleido: Obuolys, 2012
Knyga: iš bibliotekos.

5 (35) Darren Shan "Vampyrų kalnas" (4 dalis)

Įvertinimas: 4/5
Mano nuomonė: Na štai paskutinė lietuviškai išversta šios sagos dalis. Su ja turbūt ir baigsiu. Nuomonę apie šią sagą šiek tiek pasikeitė. Ji visai įdomi ir įtraukianti. Knygos gana plonos, tai labai lengvai ir greitai persiskaito, o kartais norisi ir lengvesnės literatūros. Šioje dalyje Darenas susipažįsta su daugiau vampyrų, išsiaiškina vampyrų klano hierarchiją. Pagaliau išsiaiškina, kas tie mažieji žmogeliukai ir iš kur juos traukia ponas Smulkulis. Be to susipažino su pirma vampyre-moterimi. Žodžiu šita dalis man pasirodė įdomiausia, nors gaila trumpiausia.
Oficialiai: Dar vienas šiurpus vampyro padėjėjo nuotykis
Darenas Šanas ir ponas Krepslis leidžiasi į pavojingą kelionę – į pačią vampyrų pasaulio širdį. Prie Vampyrų kalno juos pasitinka ne vien stingdantis šaltis – čia lankėsi ir vampanyzai... 
Ar po susitikimo su vampyrų valdovais Darenas atgaus žmoniškąją prigimtį, ar bus pastūmėtas dar toliau į tamsybes? Aišku tik viena – Dareno įšventinimas Vampyrų kalne kur kas baisesnis, negu jis galėjo įsivaizduoti.
Puslapių skaičius: 146 psl.
Išleido: Alma littera, 2008
Knyga: nuosava.

2013 m. sausio 12 d., šeštadienis

Apsilankymas knygų komise "Žmonių knygos"

Pirmadienį gavau el. laišką iš "Žmonių knygos", kad komentuodama jų puslapyje knygas, laimėjau 25 Lt čekį apsipirkti pas juos. Taigi apsilankiau ten ir dar keletą savų knygų išmainiau. Gal mainai ir nelabai teisingi, bet gal kažkam tų knygų labiau reikės nei man.
 + 25 Lt čekis
išmainyta į

4 (34) Darren Shan "Kraujo tuneliai" (3 dalis)

Įvertinimas: 3/5
Mano nuomonė: Ši knyga nelabai skiriasi nuo pirmų dviejų dalių. Gal tik tuo, jog čia pirmąkart atsiranda nauja vampyrų rūšis - vampanyzai, tiek kurie žudo žmones ir mano, kad jie tam ir skiri, kad maitintis. Kaip baigiasi susidūrimas su vienu iš šios rūšies, sužinosite perskaitę šią knygą. Dar reiktų paminėti, kad šioje dalyje pirmąkart Darenas įsimyli mergaitę, kuri žinoma yra žmogus. Pažiūrėsime, ar ateityje jie dar susitiks :) Liko paskutinė mano turima dalis. Pažiūrėsime, kas joje..

Oficialiai: Vampyro padėjėjas Darenas Šanas su Evra ir ponu Krepsliu palieka Monstrų cirką ir paragauja tikro miestiečio gyvenimo. Naktimis vampyras išslenka tvarkyti slaptų reikalų, o Darenas dienomis mėgaujasi laisve.
Tačiau ima rastis kūnų... Lavonams iki paskutinio lašo išsiurbtas kraujas... Prasideda žudiko gaudynės. Darenas bijo blogiausio - jo laukia tikras lojalumo išbandymas. Viena klaidelė – ir jie visi pasmerkti žūti kraujo tuneliuose...
Puslapių skaičius: 176 psl.
Išleido: Alma littera, 2008
Knyga: nuosava.

2013 m. sausio 8 d., antradienis

3 (33) Darren Shan "Vampyro padėjėjas" (2 dalis)

Įvertinimas: 3/5
Mano nuomonė: Na kągi, tęsiame pažinti su šiuo autoriumi ir jo knygų ciklu. Kaip jau minėjau, nemėgstu palikti nebaigtų darbų. Taigi ši knyga nepasirodė kažkuo labiau įdomesnė nei pirmoji. Vienintelis dalykas, kuris man patiko šioje dalyje, tai jos pabaiga, kuri tikrai sukrėtė ir buvo liūdnoka. Kadangi skaitau šį ciklą važiuodama, tai labai patogu, nes nebūtina įsigilinti į kiekvieną žodį. Ir taip viskas aišku. Žodžiu knygos skirtos tikrai jaunesniems, tačiau kadangi turiu keturias dalis, tai jas visas ir įveiksiu :)
Oficialiai: Prikaustantis dėmesį „Monstrų cirko“ tęsinys 
Iki apsilankymo Monstrų cirke, Darenas Šanas buvo niekuo neišsiskiriantis moksleivis. Stengdamasis priprasti prie ligšiol neįsivaizduojamo vampyro padėjėjo gyvenimo, jis iš visų jėgų bando atsispirti vieninteliam jo gyvybę palaikyti galinčiam dalykui – kraujui. Tačiau žiaurus susidūrimas su Vilkažmogiu viską gali apversti aukštyn kojom...
Puslapių skaičius: 187 psl.
Išleido: Alma littera, 2007
Knyga: nuosava.

2013 m. sausio 4 d., penktadienis

2 (32) Gražina Karaliūnė "Emos sala"

Įvertinimas: 3/5
Mano nuomonė: Prieš pradėdama skaityti šią knygą, prisiskaičiau daug nuomonių ir neslėpsiu dauguma jos buvo neigiamos. Tačiau kaip ir visada, smalsumas mane nugalėjo. Nesigailiu skaičiusi jos, nes perskaičiau labai greit (vos per porą vakarų), bet nepasakyčiau, kad iš jos būčiau pasisėmusi kokių minčių ar šiaip ko naudingo gavusi. Daugelis ją vadina lietuviškuoju Saulėlydžiu, tačiau drįsčiau nesutikt. Taip, knygoje yra mistinių veikėjo, tokių kaip, undinės ir vandeniai, tačiau pats rašymo stilius labiau skirtas paauglėms mergaitėms, kur nereikia daug galvot, kas kaip kodėl. turbūt tas labiausiai ir nepatiko, kad daug ką buvo galima nuspėti, trūko paslapties. Pats pasakojimas gana lėkštas ir banalus. Tačiau skiriu šiai knygai tris balus, nes kažkodėl vistiek norėjosi ją perskaityti ir galbūt net antros dalies paieškoti. Reiškia ši knyga ne tokia jau ir prasta :) 
Oficialiai: Niekada nemačiusi savo tėvo ir palikta į Airiją išvykusios uždarbiauti motinos, Ema gyvena su skurdžiai besiverčiančia teta. Neišgalėjusi susimokėti už mokslus mergina buvo priversta mesti studijas ir susirasti darbą. Iškentusi pusmetį nesėkmingų paieškų, šimtus darbo pokalbių, neigiamų atsakymų, pažeminimų ir atvirų pasityčiojimų ji pagaliau randa išsvajotąjį darbą. Mergina tampa paslaptingo gražuolio Jorgio sūnaus aukle. Darbo vieta – didingas ežero pakrantėje stūksantis dvaras, gaubiamas ne tik nuolat tvyrančio magiškai tiršto rūko, bet ir tamsių paslapčių bei klampių intrigų, apversiančių Emos gyvenimą aukštyn kojomis...
Puslapių skaičius: 400 psl.
Išleido: Obuolys, 2011
Knyga: iš bibliotekos.

2013 m. sausio 1 d., antradienis

1 (31) Haruki Murakami "Kafka pakrantėje"

Įvertinimas: 5/5
Mano nuomonė: pirma įveikta knyga 2013 metais (neslėpsiu, pradėta skaityti dar 2012 :)). Murakamio knygos man tikrai labai patinka. Jis turi savitą stilių. Man patinka, kad jo knygos psichologinės, leidžiančios labiau pasigilinti į jausmus, savo vidų ir kitus išgyvenimus. Šioje knygoje kalbama apie du pagrindinius veikėjus, kurie tarpusavyje kažkaip susiję. Jaunasis penkiolikmetis Kafka Tamura, kuris pabėga iš namų ir apsistoja bibliotekoje. Ten jis susitinka su savo motina, kuri dar vaikystėje jį paliko, o Kafka dėl to labai išgyveno. Knygos pabaigoje jis atleidžia motinai. Visa knyga parašyta apie žiaurų vaikinuko likimą, kai tėvas jį prakeikė sakydamas, kad jis nužudys savo tėvą, išniekins motiną ir permiegos su seserimi. Kafka Tamura tik įvykdęs prakeiksmą išsilaisvina. Taip pat nereiktų pamiršti antrojo veikėjo - Nakatos. Senuko, kuris kalbėdavosi su katėmis. Žodžiu kai kas skamba tikrai absurdiškai, bet tuo man ir patinka Haruki Murakami :) Jei jums patiko knyga "Stebuklų šalis arba pasaulio galas", tai tikrai paimkit į rankas ir šią knygą.
Oficialiai: Haruki Murakami, vienas populiariausių šiandienos japonų rašytojų, Lietuvoje įgijo platų gerbėjų ratą. Romanas Kafka pakrantėje (2002), šeštasis Murakami romanas lietuvių kalba, – tai dar vienas ilgas, bet neprailgstantis romanas, leidžiantis mėgautis nepakartojamu šio rašytojo stiliumi, mįslingos tikrovės pasauliu. Romanas įvertintas pasaulinėmis literatūrinėmis premijomis: 2006 m. pelnė Pasaulio fantastikos premiją (World Fantasy Award), tais pačiais metais už šį romaną Murakami laimėjo Franzo Kafkos premiją, kuri pastaraisiais metais buvo paskirta Nobelio premijos laureatams Haroldui Pinteriui ir Elfriede’i Jelinek.
Romano herojus penkiolikmetis Kafka Tamura gyvena Tokijo priemiestyje su savo tėvu skulptoriumi. Kai jam buvo ketveri, jo motina ir sesuo išėjo iš namų ir nuo tol berniukas augo su tėvu. Kafka pabėga iš namų ir įšoka į autobusą, vežantį į atsitiktinai pasirinktą Takamatsu miestą. Taip prasideda jo klajonės, kurių vienas iš tikslų – prarastos motinos ir sesers paieškos. Tuo tarpu lygiagrečiame pasakojime pagyvenęs Tokijo gyventojas vardu Nakata radikaliai pakeičia savo ramią gyvenimo tėkmę nužudydamas nepažįstamąjį. Nakata yra nepaprastas personažas, kuris gali kalbėtis su katėmis, bet nemoka rašyti ar skaityti, juolab paaiškinti jėgos, vedančios jį į Takamatsu, kur jis susitinka kitus veikėjus. Istorija virsta paraleline, dviguba dviejų veikėjų odisėja, kuri realybės lygmenyje tarsi nesusijusi, tačiau siurrealiame lygmeny turi bendrą prasmę, verčiančią suvokti, kokius vaidmenis jiems skyrė likimas. Tai paslaptingas, Kafkos stiliui artimas pasakojimas, atskleidžiantis, kad kiekvieno mūsų likimo labirintas slypi mumyse.
Puslapių skaičius: 518 psl.
Išleido: Baltos lankos, 2007
Knyga: iš bibliotekos.