2013 m. kovo 27 d., trečiadienis

20 (50) Haruki Murakami "Į pietus nuo sienos, į vakarus nuo saulės"

Įvertinimas: 5/5
Mano nuomonė: Štai ir dar viena Murakamio įveikta knyga. Ir pasakysiu tikrai nenuvylė. Šį kartą nebuvo tiek daug fantazijos, kurią taip mėgsta Murakami. Pasakojama realaus vyro ir trijų jo moterų istorija. Pirmoji - Šimamoto, vaikystės geriausia draugė, visų svajonių ir idealų įsikūnijimas. Antroji - Izumi, pirmoji mergina, kurią pabučiavo, bet kurią po to išdavė su jos pussesere. Tai pakeitė visą Izumi gyvenimą. Ji tapo moteris be išraiškos, kurios bijo vaikai. Na ir trečioji - Jūkiko, žmona, vaikų motina, moteris, kuri visą laiką buvo šalia ir palaikė visais atvejais. Nepasakosiu visos istorijos, bet pasakysiu, kad joje buvo daug ko, ir meilės, ir aistros, ir liūdesio. Žodžiu istorija tikrai įdomi ir daug minčių vertė susimąstyti.
Oficialiai: Šis romanas – meilės istorija – iš pirmo žvilgsnio kiek neįprastas pasakojimas tiems skaitytojams, kurie įpratę prie siurrealistinių Haruki Murakami romanų.
Dvylikos metų Hadžime įsimyli bendraklasę Šimamoto. Abu jie vienturčiai, vienišiai, vienas kitame suradę sielos dvynį. Bet jų gyvenimai pasuka skirtingais keliais.
Trisdešimt šešerių Hadžime, regis, pagaliau randa laimę – užsiima nuosavu barų verslu, turi žmoną, du vaikus, tačiau po šitiek metų vėl sutikęs Šimamoto supranta vis dar ją mylįs. Lietingo vakaro fone skambant džiazui skleidžiasi jųdviejų meilės istorija.
Tačiau tai tik pirmas įspūdis – Murakami vėl mena mįsles, klaidina skaitytoją vizijų labirintuose ir tik lietaus lašais nužymi kelią naktyje...
Gal Šimamoto tėra šmėkla, gal ji egzistuoja kitame – slėpiningame, mirtimi dvelkiančiame – pasaulyje? Kai baigiasi muzika, pakilusi patefono adatėlė grįžta į plokštelės pradžią ir gyvenimas tęsiasi. O kai baigiasi meilė...
Haruki Murakami „Į pietus nuo sienos, į vakarus nuo saulės“ – nepaprasta istorija apie žmogų, kuris, pasiklydęs savyje ir savo jausmuose, keliauja gyvenimo keliu. Knyga apie meilę, jausmus, ištikimybę, gyvenimą. Abstrakčios temos, tačiau perskaitęs knygą viską bandai sudėlioti į savo gyvenimą. Tikrai. Ar pastebėjote, kad kai skaitai gerą knygą, tu ir knyga trumpam tampate vienu nedalomu vienetu, ir tik pavargusios akys sugeba jus išskirti? Būtent taip man ir buvo skaitant šią knygą. Retkarčiais nebesupratau, ar aš – knygos veikėjas, ar žmogus, šiltai sėdintis ant fotelio ir gurkšnojantis kavą. Nežinau, gal tai mano sugebėjimas įsijausti, o gal autoriaus profesionalumas. Gal tiek viena, tiek kita...
Puslapių skaičius: 198 psl.
Išleido: Baltos lankos, 2009
Knyga: nuosava.

2013 m. kovo 26 d., antradienis

19 (49) Becca Fitzpatrick "Puolęs angelas"

Įvertinimas: 4/5
Mano nuomonė: Dar viena knyga iš mano knygų iššūkio :) Girdėjau labai daug gerų atsiliepimų, tai nusprendžiau ir pati paskaityti. Paskutiniu metu skaičiau nemažai fantastinės tematikos knygų. Ši nėra kažkuo labai išskirtinė. Tiesiog vietoj fėjų, vampyrų, vilkolakių čia yra puolę angelai. Šiaip istorija įdomi, greitai skaitosi. Šią tematiką mėgstantiems manau tikrai patiks. Bet kaip jau minėjau išskirtinumo kažkokio nėra. Džiaugiuos, kad nebuvo tiek daug "seilėjimosi" kaip saulėlydžio sagoje. Įdomu tai, kad nuo pat pradžių mergina bijojo Lopo (puolusio angelo). Tačiau knygos pabaigoje viskas išsisprendė. Patiko, kad autorė neatskleidė Lopo praeities ir kaip jis susijęs su Nora bei jos tėvu. Tikiuosi kitose dalyse vis daugiau bus atskleidžiama paslapčių ir galbūt ši trilogija taps įdomesnė :)
Oficialiai: Lopo akys - tarsi juodosios skylės. Jos viską įsiurbia ir nieko neišleidžia. Tiesą sakant, nenorėjau apie Lopą sužinoti ką nors daugiau. Man nepatiko išorė, tad abejojau, ar norėčiau žinoti, kas tūno sieloje.
Nors tai nebuvo visiška tiesa. Daug kas man patiko. Ilgos raumeningos jo rankos, platūs, tvirti pečiai ir žaisminga, gundanti šypsena. Nelengva sutarti pačiai su savimi, nes mėginau atsispirti tam, kas vis stipriau traukė.
Nora Grei nė neketino įsimylėti. Jos visai netraukė mokyklos berniukai, kuriuos taip uoliai piršo geriausia draugė Vi. Vieną dieną Nora sutiko Lopą. Šelmiška Lopo šypsena ir kiaurai veriančios akys pavergė užsispyrusios merginos širdį.
Po kelių stingdančių kraują nuotykių Nora nebežino, kuo pasikliauti. Jai dingojasi, kad Lopas visuomet atsiduria ten, kur ir ji, ir žino apie ją daugiau negu geriausia draugė. Nora negali apsispręsti: pulti vaikinui į glėbį ar bėgti nuo jo ir pasislėpti. Mėgindama rasti atsakymą, ji priartėja prie tiesos, kuri kelia kur kas daugiau nerimo negu jausmai Lopui.
Nora atsidūrė pačiame senovinio mūšio tarp nemirtingųjų ir nusidėjėlių įkarštyje, ir jei ji neteisingai pasirinks, žus.
Puslapių skaičius: 328 psl.
Išleido: Alma littera, 2010
Knyga: nuosava.

2013 m. kovo 19 d., antradienis

18 (48) Herbjorg Wassmo "Stiklinė pieno"

Įvertinimas: 5/5
Mano nuomonė: tai pirmoji knyga, kurią skaičiau kompiutery PDF formatu. Ir pasakysiu tikrai neblogai pasiteisino. Tik gal truputį gaila akių ir taip visą dieną spoksant į kompiuterį. Bet kadangi ar taip, ar taip reiktų spoksot, tai čia bent naudingai :) Taigi apie knygą. Tikrai nustebino. Kažkaip nebuvau skaičiusi aprašymo, bet žinojau, kad knyga labai populiari. Pagal pavadinimą tikrai nebūčiau nuspėjus apie ką knyga bus. Taip pat nustebino, kad užsienio rašytoja rašo apie mergaitę iš Lietuvos. Bet buvo labai įdomu skaityti. Knyga parašyta 2008 m., bet atrodė, kad istorija iš sovietmečio ar bent iš laikotarpio tik atgavus nepriklausomybę, nes pagrindinė autorė neišpasakytai naivi ir pasakysiu net kvaila. Erzino jos patiklumas ir nežinojimas elementarių dalykų. Tačiau istorija tikrai įdomi, žiauri ir kartu pamokanti. Prekyba žmonėmis, prostitucija, narkomanija - tai temos, verčiančios susimąstyti. Tačiau mano nuomone, šiuo metu tai vyksta šiek tiek kitaip. Be to, merginos nebėra tokios patiklios (tikiuos) ir yra daug lengvai pasiekiamos informacijos bent jau apie seksą, apsisaugojimo priemones ir visą kita. Beje, knygoje pritrūko pabaigos. Būtų įdomu kokią antrą dalį paskaityti, kaip jai sekėsi pasigimdžius ir galbūt grįžus į tėvynę.
Žodžiu knyga turėtų patikti mėgstantiems liūdnas, žiaurias gyvenimiškas istorijas.
Oficialiai:
Dortei penkiolika, ji gyvena Lietuvos kaime. Ši mergina niekada nesvajojo apie didžius nuotykius, apie princus ir baltus žirgus, tik apie kepėjo sūnų Nikolajų, apie šiek tiek mažesnį skurdą ir apie tėtį, kuris dar galėjo gyventi...
Todėl Dortė vis dar negali patikėti, jog niekam nesakiusi sutiko išvažiuoti į Stokholmą dirbti restorane. Ir vis dar negali patikėti, kad tai ją, Dortę, veža per Lietuvą ant galinės Audi sėdynės.
Mašinoje su langais, kurie neatsidaro. Koks tai darbas, mergina sužino per vėlai...
Puslapių skaičius: 400 psl.
Išleido: Alma littera, 2008
Knyga: nuosava PDF formatu.

2013 m. kovo 15 d., penktadienis

17 (47) Sandra Brown "Dūmų uždanga"

Įvertinimas: 5/5
Mano nuomonė: Štai ir antra mano knygų iššūkio knyga šiais metais. Jau esu skaičiusi Sandros Brown knygų ir ši autorė visada žavėjo savo sugebėjimu prikaustyti žvilgsnį ir mintis. Šią knygą galėjau skaityt net prie įjungto televizoriaus ir taip įsijausti, kad nieko negirdėti aplink. Man labai patinka autorės rašymo stilius. Kiekviename puslapyje išaiškėja kokia nauja detalė, o gale knygos vistiek apsiverčia viskas aukštyn kojomis. Knygoje netrūksta nei intrigos, nei aistros, nes išdavystės jausmo. Visko po truputį. Nors knyga storoka (500 psl.), bet skaitosi lengvai ir gana greitai.
Žodžiu ši knyga tikrai turėtų patikti visiems detektyvų mylėtojams, ypač, kurie jaučia silpnybę intrigoms :)
Oficialiai: Prieš penkerius metus išvaizdus, vakarėlius mėgstąs Džėjus buvo tapęs siaubingo gaisro, sunaikinusio Čarlstono policijos departamentą, didvyriu. Liepsnos tą dieną pražudė septynis žmones, tačiau Džėjaus ir dar trijų vyrų dėka visi kiti pastate buvę žmonės išsigelbėjo. Ugniagesys Ralis Ganonas, Džėjaus vaikystės draugas, tą dieną nedirbo. Tačiau vis dėlto būtent jam buvo pavesta tirti gaisro priežastis. Dėl keistomis aplinkybėmis kilusio skandalo Ralis tyrimo tąkart nebaigė. Sužinojęs apie paslaptingą Džėjaus mirtį, Ralis įtaria, kad šis įvykis gali būti susijęs su prieš penkerius metus įvykusia tragedija. Jis ryžtasi atnaujinti tyrimą ir kartu su Brita nusprendžia žūtbūt išsiaiškinti tiesą. Tačiau jau labai greitai jiedu supranta, kad ne visiems toji tiesa yra paranki ir kad jųdviejų gyvybei iškilo mirtinas pavojus...
„Dūmų uždanga" - kone pats „ugningiausias", itin įtempto siužeto Sandros Brown detektyvinis trileris.
Puslapių skaičius: 504 psl.
Išleido: Alma littera, 2010
Knyga: nuosava.

2013 m. kovo 14 d., ketvirtadienis

16 (46) James Hilton "Dingęs horizontas"

Įvertinimas: 3/5
Mano nuomonė: šitą knygą gavau per kalėdas dovanų nuo vaikino patėvio :) Labai nustebau, bet buvo įdomu paskaityti. Knygos aprašymas sužavėjo, nes buvo rašoma apie kalnuose nukritusį lėktuvą. Labai mėgstu filmus šia tematika, o knygų tokių būna retokai. Be to, tai knyga, kuri pradėjo knygų minkštais viršeliais erą. Tai irgi labai sudomino. Tačiau perskaičiusi nusivyliau. Knygoje pasakojama apie budistų vienuolyną, įsikūrusį kalnuose Tibete, į kurį buvo labai sunku patekti ir iš jo išvykti. Apie papročius ir tradicijas, gyvenimo būdą vienuolių. Buvo sunku suprast, ar taip gali būti tikrovėje, ypač tai, kad žmonės ten gyvendavo po kelis šimtus metų. Knyga turėtų patikti ieškantiems gyvenimo prasmės, laimės, ilgo gyvenimo eliksyro. Tačiau mėgstantiems veiksmą, fantastiką ir detektyvus ši knyga tikrai nebus įdomi.
Oficialiai: Viena iš geriausių ir nuostabiausių istorijų... Išmoningiausia intriga... Išradingumas, kuriam sunku prilygti. The New Yorker
Romanas Dingęs horizontas – literatūros legenda. Pagal jame aprašytą vietovę Šangrila buvo pavadintas ištisas Kinijos regionas ir prabangių Azijos viešbučių tinklas, šiuo vardu savo rezidenciją praminė JAV prezidentas F. Rooseveltas. Kūrinys buvo du kartus ekranizuotas, pagal jį pastatytas miuziklas. Šis romanas pradėjo pasaulinę knygų minkštais viršeliais revoliuciją.
Aukštai Himalajų kalnuose sudūžta lėktuvas. Likę keturi gyvi jo keleiviai Tibeto plynaukštėje leidžiasi ieškoti paslaptingojo Šangrilos vienuolyno – apie jį mirdamas jiems spėjo užsiminti lėktuvo pilotas... Neilgai trukus jie įžengia į paslapties gaubiamą Mėlynojo Mėnulio slėnį, neregėto grožio žemę – joje žmonės, sukaupę tūkstantmečių išmintį, taikoje ir ramybėje gyvena ilgai nesendami... Šangrila – Tibeto Šambalos, amžinos palaimos šalies, ir dvasinio savęs atradimo atitikmuo.
Jamesas Hiltonas (Džeimsas Hiltonas, 1900–1954) – anglų literatūros klasikas, ne vieno tarptautinio bestselerio autorius.
Puslapių skaičius: 200 psl.
Išleido: Baltos lankos, 2012
Knyga: nuosava.

2013 m. kovo 10 d., sekmadienis

Knygų mugės laimikis 2

Na štai pagaliau parodysiu ir knygų mugėje gautus skirtukus. Čia tik nemokami, nors buvo nuostabių mokamų skirtukų, bet visus pinigus išleidau knygoms :)

2013 m. kovo 4 d., pirmadienis

15 (45) Aprillyne Pike "Likimai"

Įvertinimas: 5/5
Mano nuomonė: pagaliau įveikiau šią keturių knygų ilgio istoriją. Galiu pasakyti, kad man ji tikrai patiko. Viskas pateikta taip, kad būtų ir intrigos, ir melo, ir meilės. Žodžiu visko, ko reikia geram romanui. Net ir fantastika perteikta taip, kad atrodytų kaip tikra. Ši dalis daugeliui interneto komentatorių patiko mažiausiai, tačiau drįsčiau prieštarauti. Ši dalis man pasirodė geriausia. Buvo daugiausia intrigos, daugelio veikėjų tikslai ir priežastys išaiškėjo. Labai patiko pati pabaiga. Tikrai įdomiai sugalvota tokios ilgos istorijos išvada.
Žodžiu šioje knygoje rasite visko ir jei nebaugina karas, mūšiai, tai jums tikrai turėtų patikti ši dalis.
Oficialiai: Nuo tada, kai Tamenį buvo pašovęs Barnis, Lorelė nebuvo mačiusi jo tokio sutriuškinto, tad glaudėsi virpėdama iš palengvėjimo, atsikračiusi baimės, kuri stingdė ją net pačiai nežinant. Lorelė perbraukė pirštais perkirstą vaikino skruostą ir atšlijo išgirdusi tylų aiktelėjimą visai jai prie lūpų. Tačiau Tamenis nesitraukė. Netgi prisiglaudė dar arčiau. Lorelė norėjo, kad juodu turėtų daugiau laiko, kad galėtų užsimiršti nuo jo bučinių, pamiršti, jog ten kažkur dėl visų jų gyvybių kaunasi Šeris...
Puslapių skaičius: 416 psl.
Išleido: Obuolys, 2012
Knyga: iš bibliotekos.

2013 m. kovo 3 d., sekmadienis

14 (44) Fred Vargas "O Sena teka"

Įvertinimas: 2/5
Mano nuomonė: tai jau antra mano skaityta Fred Vargas knyga. Pirmoji ne itin paliko įspūdį, deja ši taipogi. Tiesiog lengvas laisvalaikio skaitalas ir manau tikrai yra geresnių detektyvų rašytojų. Šioje plonoje knygelėje pasakojamos trys istorijos. Detektyvas Adambsbergas kai kur parodomas tiesiog per daug protingas ir įžvalgus. Nėra beveik jokios intrigos. Toesopg pasakojama istorija, kur detektyvas gana greit viską išsiaiškina. Žodžiu nuobodoka ir sugaišto laiko neverta knygelė.
Oficialiai: Leitenantas Danglaras su komisaru Adamsbergu labai skirtingai vertino tai, kas vadinama „idomiu dalyku“. Pavyzdžiui, komisarui buvo gana idomu nieko neveikti, o Danglarui „idomu“ kele mirtina panika. Adamsbergas pasitikejo instinktu ir tikejo žmonijos galia, Danglaras pasitikejo protu ir tikejo baltojo vyno galia. Adamsbergas dažniausiai vaikšciodavo susikišes rankas i kišenes. Svajinga komisaro atsainuma retai sutrikdydavo kriminaliniu nusikaltimu verpetai. Jis kantriai leisdavosi nešamas tyrimo aplinkybiu iki atomazgos, kuria nujausdavo. Prireikus mokejo laukti savaites ir menesius, kol nusitaikydavo i tiksla, ir tai vare i nevilti Danglara. Juodu skirtingi, taciau vieno tikslo vedini, nes ir per šv. Kaledas kažkas šoka nuo tilto virš Senos, negyveliai išplaukia i upes paviršiu ir Visu Šventuju diena, o kasdien prie jusu laukuju duru trunijantis elgeta, pasirodo, siuntineja grasinamus ar intriguojamus laiškus… Pasirodo… visi gyvenimai verti vieni kitu, baltojo vyno galia nenuginčijama, o Sena teka…
Puslapių skaičius: 127 psl.
Išleido: Baltos lankos, 2008
Knyga: nuosava.