Mano nuomonė: Dar viena knyga iš mano knygų iššūkio :) Girdėjau labai daug gerų atsiliepimų, tai nusprendžiau ir pati paskaityti. Paskutiniu metu skaičiau nemažai fantastinės tematikos knygų. Ši nėra kažkuo labai išskirtinė. Tiesiog vietoj fėjų, vampyrų, vilkolakių čia yra puolę angelai. Šiaip istorija įdomi, greitai skaitosi. Šią tematiką mėgstantiems manau tikrai patiks. Bet kaip jau minėjau išskirtinumo kažkokio nėra. Džiaugiuos, kad nebuvo tiek daug "seilėjimosi" kaip saulėlydžio sagoje. Įdomu tai, kad nuo pat pradžių mergina bijojo Lopo (puolusio angelo). Tačiau knygos pabaigoje viskas išsisprendė. Patiko, kad autorė neatskleidė Lopo praeities ir kaip jis susijęs su Nora bei jos tėvu. Tikiuosi kitose dalyse vis daugiau bus atskleidžiama paslapčių ir galbūt ši trilogija taps įdomesnė :)
Oficialiai: Lopo akys - tarsi juodosios skylės. Jos viską įsiurbia ir nieko neišleidžia. Tiesą sakant, nenorėjau apie Lopą sužinoti ką nors daugiau. Man nepatiko išorė, tad abejojau, ar norėčiau žinoti, kas tūno sieloje.
Nors tai nebuvo visiška tiesa. Daug kas man patiko. Ilgos raumeningos jo rankos, platūs, tvirti pečiai ir žaisminga, gundanti šypsena. Nelengva sutarti pačiai su savimi, nes mėginau atsispirti tam, kas vis stipriau traukė.
Nora Grei nė neketino įsimylėti. Jos visai netraukė mokyklos berniukai, kuriuos taip uoliai piršo geriausia draugė Vi. Vieną dieną Nora sutiko Lopą. Šelmiška Lopo šypsena ir kiaurai veriančios akys pavergė užsispyrusios merginos širdį.
Po kelių stingdančių kraują nuotykių Nora nebežino, kuo pasikliauti. Jai dingojasi, kad Lopas visuomet atsiduria ten, kur ir ji, ir žino apie ją daugiau negu geriausia draugė. Nora negali apsispręsti: pulti vaikinui į glėbį ar bėgti nuo jo ir pasislėpti. Mėgindama rasti atsakymą, ji priartėja prie tiesos, kuri kelia kur kas daugiau nerimo negu jausmai Lopui.
Nora atsidūrė pačiame senovinio mūšio tarp nemirtingųjų ir nusidėjėlių įkarštyje, ir jei ji neteisingai pasirinks, žus.
Nora Grei nė neketino įsimylėti. Jos visai netraukė mokyklos berniukai, kuriuos taip uoliai piršo geriausia draugė Vi. Vieną dieną Nora sutiko Lopą. Šelmiška Lopo šypsena ir kiaurai veriančios akys pavergė užsispyrusios merginos širdį.
Po kelių stingdančių kraują nuotykių Nora nebežino, kuo pasikliauti. Jai dingojasi, kad Lopas visuomet atsiduria ten, kur ir ji, ir žino apie ją daugiau negu geriausia draugė. Nora negali apsispręsti: pulti vaikinui į glėbį ar bėgti nuo jo ir pasislėpti. Mėgindama rasti atsakymą, ji priartėja prie tiesos, kuri kelia kur kas daugiau nerimo negu jausmai Lopui.
Nora atsidūrė pačiame senovinio mūšio tarp nemirtingųjų ir nusidėjėlių įkarštyje, ir jei ji neteisingai pasirinks, žus.
Puslapių skaičius: 328 psl.
Išleido: Alma littera, 2010
Knyga: nuosava.
Knyga: nuosava.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą