2013 m. birželio 20 d., ketvirtadienis

34 (64) Fred Vargas "Neptūno vėjai"

Įvertinimas: 4/5
Mano nuomonė: ši knyga geriausia iš visų skaitytų Fred Vargas (tik šiandien sužinojau, kad ji moteris, o ne vyras :D) detektyvų. Jame persipina paties Adamsbergo gyvenimo istorija su dabartiniais įvykiais. Žudikas, pakišęs Adambsbergo brolį žmogžudystės byloje niekaip nėjo iš galvos, kol galų gale jis vėr atsirado ir vėl žudo. Į nusikaltimus tiesiogiai įpainiotas ir pats Adambsbergas. Įdomu buvo skaityti apie jo pabėgimą iš Kanados :) Paskaitysit, patys suprasit, kodėl tai buvo juokinga :) Taip pat knygoje analizuojamas paties detektyvo vidinis pasaulis, jo išgyvenimas. Tikėti ar netikėti tuo, kad jis pats būdamas girtas galėjo kažką nužudyti?? Žodžiu knyga tikrai visai įdomi ir nebanali. Be to, labai geras knygos formatas, nors ji ir stora, bet labai tinka skaityti važiuojant į darbą, nes puslapiai trumpi ir nereikia išlipti iš troleibuso įpusėjus puslapį...
Oficialiai: "Elzase keistomis aplinkybėmis nužudoma mergina, jos kūne – trys simetriškai išsidėstę dūriai. Išgirdęs apie šią žmogžudystę, komisaras Adamsbergas prisimena prieš penkiolika metų tirtą bylą, kurioje buvo įtariamas jo brolis dvynys. Ar naujos aukos rodo, kad grįžo Tridantis? O gal Neptūno trišakiį kaip savo kruvinų darbų įrankį naudoja kitas žiaurus žudikas? Stengiantis susekti jo pėdsakus, netrukus įtariamuoju tampa... ir pats Adamsbergas. Akistatoje su praeitimi, pačiu savimi ir neregima blogio ranka, valdančia paslaptingąjį grėsmingą trišakį, komisaras Adamsbergas turės dar kartą įrodyti, kad gyvybė stipresnė už mirtį.
„Tridantis visada pasprukdavo. Titanas, nelabasis, tikras pragaro Poseidonas. Iškėlęs savo trišakį ginklą ir žudantis vienu smūgiu į pilvą. Sėjantis paskui save suvarpytas aukas su trimis raudonomis kiaurymėmis, išsidėsčiusiomis viena linija.“
Fred Vargas (Fred Varga, g. 1957), prancūzų rašytoja, istorikė, archeologė, savo kūryboje tyrinėja nusikaltimo psichologijos klodus. Knygų serija, kurioje veikia intuityvia logika besivadovaujantis komisaras Adamsbergas, išgarsino Vargas visame pasaulyje. Lietuvių skaitytojams ši autorė bei keistasis komisaras Adamsbergas jau pažįstami iš trijų knygų: „Mėlynų skritulių žmogus“ („Baltos lankos“, 2007), „Išvirkščias žmogus“ ir „O Sena teka“ („Baltos lankos“, 2008).
Puslapių skaičius: 444 psl.
Išleido: Baltos lankos, 2010
Knyga: nuosava.

2013 m. birželio 14 d., penktadienis

33 (63) Kristina Sabaliauskaitė "Silva rerum" I dalis

Įvertinimas: 5/5
Mano nuomonė: pagaliau ir aš perskaičiau taip jau labai išgirtą Sabaliauskaitės romaną. Ir iš tikrųjų nenuvylė. Labai įdomu skaityti lietuvių autorių romanus, kai kalbama apie Vilnių, Lietuvą. Patiko Sabaliauskaitės rašymo stilius: labai ilgi sakiniai (net 10-20 eilučių), ilgos pastraipos (daugiau nei puslapio ilgio), daug įdomių žodžių, kurie išnašose paaiškinti. Tai rodo autorės išsilavinimą, nors man ne itin patinka pabėgt nuo teksto, kad paskaityt, ką koks žodis ar asmenybė reiškia. Istorija tikrai labai įtraukianti. Mėgstu istorinius romanus su meilės, tikėjimo, draugystės apraiškomis. Džiugu, kad parodoma jautri, nieko nepaisanti meilė. Be to, visa tai pateikta nebanaliai. Nemėgstu elementarių meilės romanų... Žodžiu autorei vien pagyros. Skaitysiu ir antrą dalį. Be to lentynoje laukia dar šios autorės "Danielius Dalba ir kitos istorijos".
Oficialiai: "Silva Rerum - lotyniškai „daiktų miškas“ - taip vadinta XVI-XVIII a. populiari, iš kartos į kartą perduodama Lietuvos bajorų „šeimos knyga“, kur, be tokių reikšmingų gyvenimo įvykių kaip gimimo, vestuvių ir mirties datos, būdavo įrašomos ir įvairiausios sentencijos, eilėraščiai, patarlės, per iškilmes sakyti tostai, sveikinimo kalbos ir panegirikos. Tad ko baiminasi Jonas Motiejus Norvaiša kiekvieną kartą, kai atsiverčia šeimos silvą ir ima plunksną į rankas?
Kristina Sabaliauskaitė, atgaivindama istorinio romano žanrą Lietuvoje, skaitytoją talentingai perkelia tiesiai į LDK XVII a. vidurio bajorišką atmosferą - su autentiškomis audinių faktūromis, spalvomis, brangakmenių žėrėjimu, patiekalų skoniais ir kvapais - ir dovanoja tikrą kelionę laike.
Puslapių skaičius: 286 psl.
Išleido: Baltos lankos, 2008
Knyga: iš bibliotekos.

2013 m. birželio 10 d., pirmadienis

32 (62) Dmitry Glukhovsky "Metro 2033"

Įvertinimas: 2/5
Mano nuomonė: štai antra mano perskaityta knyga PDF formatu. Nėra net ką lyginti su pirmąja ("Stiklinė pieno"). Ši buvo kur kas nuobodesnė ir tikrai labai nuvylė. Perskaičiau anotaciją ir knyga labai sudomino. Deja skaitant norėjosi net netęsti toliau. Bet aš negaliu gi taip pamesti į šalį. Užtat skaičiau labai ilgai... Trukdė rusiški vardai, vietovardžiai ir t.t. Gal dėl to, kad nesimokiau rusų kalbos ir tiesiog ji man ne prie širdies :) Knyga per daug ištęsta, mažai veiskmo, daug labai filosofinių apmąstymų. Šiuo metu tai tikrai manęs nelabai domina, o be to nuobodžiai parašyta. Aišku vien neigiamai atsiliepti negalėčiau. Knygoje gana smulkiai buvo aprašoma metro gyventojų pasaulis, jų pasaulėžiūra, tikėjimas. Įdomu tai, kad visas metro požemio gyvenimas paremtas bėgimu, gynyba ir puolimu. Atsiskaitymo vienintelis būdas - šoviniai. Be to, įdomiai pateiktas pats tikėjimas, nuo jehovos liudytojų, fašistų, Če Guevaros revoliucionierių iki Didžiojo Kirmino pasekėjų. Kai pasaulis aplink siaubingas ir kasdien miršta tavo draugai, o tu valgai tik kažkokius grybus ir švenčių proga - kiaulieną, tai žmonėms būtina kažkuo tikėti.  Visa knyga paremta pagrindinio veikėjo - Artiomo gyvenimo prasmės paieškomis. O gale knygos pagaliau ją radus viskas žlunga...
Yra dar kita dalis - Metro 2044. Bet aš manau tikrai jos neskaitysiu. Yra tikrai įdomesnių knygų, labiau vertų mano dėmesio.
Oficialiai: "Kadaise Maskvos metropolitenas buvo sumanytas kaip gigantiška slėptuvė, galinti išgelbėti dešimtis tūkstančių gyvybių. Nesenai Pasaulis buvo atsidūręs ties žlugimo riba, bet tą kartą ją pavyko atitolinti. Kelias, kuriuo žengia žmonija, sukasi kaip spiralė, ir vieną dieną ji vėl atsidurs ant bedugnės krašto. Kai Pasaulis ims griūti, metro taps paskutine žmogaus pastoge, kol galiausiai išnyks amžiams.
Puslapių skaičius: 448 psl.
Išleido: UAB Lengvas būdas, 2011
Knyga: nuosava, PDF formatu.

2013 m. birželio 1 d., šeštadienis

31 (61) Tess Gerittsen "Ledinis šaltis"

Įvertinimas: 5/5
Mano nuomonė: tai mano pirmoji pažintis su šia autore. Kadangi paskutiniu metu skaitau daugiausia detektyvus, tai kaip galėjau nepastebėt šios autorės? ir labai džiaugiuosi, kad pastebėjau :) Tikrai manau, kad skaitysiu dar ne vieną šios autorės knygą. Eilėje jau laukia "Chirurgas" :) O dabar apie knygą. Ji tikrai nuostabi. Vienas geriausių skaitytų detektyvų. Šiek tiek primena Lars Kepler kūrybą. Gal dėl to, kad jie abu skandinavai? :) Knygoje netrūko nieko: nei įtampos, nei įdomių veikėjų, nei sukurtų jų gyvenimo istorijų. Puslapiai vertėsi tiesiog nepastebėtai. O labiausiai man patiko, kad tokios pabaigos nesitiki. Situacija keičiasi kiekviename skyriuje. Ar tikrai, kas atrodo blogiausias yra blogiausias? Ar tikrai veikėjai elgiasi teisingai vienoje ar kitoje situacijoje? Bet smagiausia tai, kad po tokios sudėtingos ir pilnos įtampos istorijos, viskas baigiasi gerai. Specialiai neminiu veikėjų vardų ir istorijos niuansų, kad Jums būtų taip pat įdomu skaityti nieko nežinant apie knygą, kaip ir man. Žodžiu rekomenduoju visiems šią knygą ir žinoma šią autorę :)
Oficialiai: Neplanuota žiemos išvyka į atokią kalnų trobelę tampa kraują stingdančiu košmaru, kai pasirinkę klaidingą kelią, Bostono medicinos ekspertė Mora Ailz ir jos draugai įklimpsta į bėdą.
Jie atsiduria toli nuo namų ir pagalbos sniegu užverstuose Vajomingo kalnuose. Ieškodama pastogės nuo šalčio, Mora su bendrakeleiviais aptinka keistą ir nuošalų visiškai vienodų namelių kaimą, kuris atrodo tarsi būtų per naktį ištuštėjęs. Tačiau apleistame kaimelyje apima nuojauta, kad Mora su savo draugais galbūt yra ne vieninteliai žmonės jame.
„Knyga, kurią perskaitai vienu prisėdimu.“ Chicago Sun-Times
„Nuostabu... dar viena sėkmė.“ The Plain Dealer
„Gerritsen atskleidžia „Ledinį šaltį“ su chirurgo kruopštumu.“ Salon"
Puslapių skaičius: 320 psl.
Išleido: Jotema, 2012
Knyga: nuosava.