Mano nuomonė: pagaliau ir aš perskaičiau taip jau labai išgirtą Sabaliauskaitės romaną. Ir iš tikrųjų nenuvylė. Labai įdomu skaityti lietuvių autorių romanus, kai kalbama apie Vilnių, Lietuvą. Patiko Sabaliauskaitės rašymo stilius: labai ilgi sakiniai (net 10-20 eilučių), ilgos pastraipos (daugiau nei puslapio ilgio), daug įdomių žodžių, kurie išnašose paaiškinti. Tai rodo autorės išsilavinimą, nors man ne itin patinka pabėgt nuo teksto, kad paskaityt, ką koks žodis ar asmenybė reiškia. Istorija tikrai labai įtraukianti. Mėgstu istorinius romanus su meilės, tikėjimo, draugystės apraiškomis. Džiugu, kad parodoma jautri, nieko nepaisanti meilė. Be to, visa tai pateikta nebanaliai. Nemėgstu elementarių meilės romanų... Žodžiu autorei vien pagyros. Skaitysiu ir antrą dalį. Be to lentynoje laukia dar šios autorės "Danielius Dalba ir kitos istorijos".
Oficialiai: "Silva Rerum - lotyniškai „daiktų miškas“ - taip vadinta XVI-XVIII a. populiari, iš kartos į kartą perduodama Lietuvos bajorų „šeimos knyga“, kur, be tokių reikšmingų gyvenimo įvykių kaip gimimo, vestuvių ir mirties datos, būdavo įrašomos ir įvairiausios sentencijos, eilėraščiai, patarlės, per iškilmes sakyti tostai, sveikinimo kalbos ir panegirikos. Tad ko baiminasi Jonas Motiejus Norvaiša kiekvieną kartą, kai atsiverčia šeimos silvą ir ima plunksną į rankas?
Kristina Sabaliauskaitė, atgaivindama istorinio romano žanrą Lietuvoje, skaitytoją talentingai perkelia tiesiai į LDK XVII a. vidurio bajorišką atmosferą - su autentiškomis audinių faktūromis, spalvomis, brangakmenių žėrėjimu, patiekalų skoniais ir kvapais - ir dovanoja tikrą kelionę laike.“
Kristina Sabaliauskaitė, atgaivindama istorinio romano žanrą Lietuvoje, skaitytoją talentingai perkelia tiesiai į LDK XVII a. vidurio bajorišką atmosferą - su autentiškomis audinių faktūromis, spalvomis, brangakmenių žėrėjimu, patiekalų skoniais ir kvapais - ir dovanoja tikrą kelionę laike.“
Puslapių skaičius: 286 psl.
Išleido: Baltos lankos, 2008
Knyga: iš bibliotekos.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą