19 (19) Matilde Asensi “Paskutinysis Kato”

Įvertinimas: 4/5
Mano nuomonė: pagaliau įveikiau šią knygą. Ji tikrai pasirodė pakankamai įdomi, bet labai sunkiai skaitėsi. Patiko, kad knyga apie religiją, istoriją, meilę ir įvairius išbandymus. Šiek tiek nuvylė pati pabaiga. Buvo galima ir kažką įdomiau sugalvot. Kai kur šiek tiek per daug istorinių faktų ar išsigalvojimų, apie kurios skaityt nesidomint senove pakankamai nuobodu. Bet šiaip knyga pakankamai įtraukianti ir įdomi.
Oficialiai: Romano veiksmas it suspausta spyruoklė iššauna Vatikane, pačioje katalikybės širdyje, kai aukšti Šventojo sosto pareigūnai išsikviečia slaptųjų archyvų darbuotoją, paleontologijos specialistę, vienuolę Otaviją Saliną ir atskleidžia jai šviežią Katalikų bažnyčios paslaptį: po lėktuvo katastrofos rastas keistomis monogramomis ištatuiruotas žuvusio etiopo kūnas, o šalia jo – dėžutė su švenčiausiomis bažnytinėmis relikvijomis, kaip manoma, Jėzaus Kristaus autentiško kryžiaus atplaišomis. Aukštieji Bažnyčios tėvai įtaria veikiant nežinomą sektą ir norėtų ją slapta nuo viso pasaulio demaskuoti bei užkirsti kelią brangių krikščioniškų relikvijų vagystėms. Bet prieš tai būtina iššifruoti etiopo kūną marginančius paslaptinguosius ženklus.
Tyrimui ima vadovauti Vatikano šveicarų gvardijos karininkas Kasparas Glauser-Roistas. Pagalbon pasitelkiamas žymus archeologas Faragas Bosvelas. Įslaptinta trijų asmenų tyrimo grupė – Otavija, Faragas ir Kasparas – pagaliau išsiaiškina mistiškųjų tatuiruočių reikšmę ir ją susieja su septyniais ”Skaistyklos“ ratais iš Dantės Aligjerio poemos ”Dieviškoji komedija“. Einant vadinamojo tikrojo kryžiaus garbintojų sektos pėdsakais, trijulei teks įveikti Dantės ”Skaistyklos“ giesmėse užkoduotus, mirtinai pavojingus septynių ratų išbandymus. O jei tikėsime viduramžių poetu, šios įspūdingos kelionės po žymiąsias ankstyvosios krikščionybės vietas Italijoje, Jeruzalėje, Graikijoje, Turkijoje, Egipte pabaigą turėtų vainikuoti ”žemiškasis rojus“.

Puslapių skaičius: 408 psl.

Išleido: Jotema, 2007

Knyga: nuosava.

Laimėjau knygą "Nušvitusioji"

Šiandien skaitydama Facebooką sužinojau puikią žinią - laimėjau knygą!!! Taip netikėtai... :) Obuolys dažnai vykdo panašias akcijas, kuriose stengiuos sudalyvaut, bet dar neteko laimėt. O šį kartą fortūna atsisuko į mano pusę.
Knyga dar net neišleista, tai nieko nežinau apie ją :) Tik tiek, kad ji bus apie mistines būtybes :) Dalinuosi tik nepilnu viršeliu, nes pilno viršelio Obuolys net nerodo. Kai tik gausiu knygą, būtinai perskaitysiu ir pasidalinsiu savo nuomone.
Bet tai kaip smagu laimėt... :))))

Dar keletas skirtukų

Va ką dar nusipirkau praėjusią savaitę. Visi magnetiniai. Bus gerai, kai skaitysiu mažo formato knygutes :)
Šį aptikau Vagos knygyne:

O šiuos du tiesiog Maximoj nusipirkau. Labai jau linksmučiai :)

18 (18) Charlaine Harris "Miręs pasauliui"

Įvertinimas: 4/5
Mano nuomonė: na šią istoriją skaitau jau senokai. Ji visai įdomi ir bent jau man geresnė nei "Saulėlydis". Patinka, kad ne viskas taip saldu ir gražu, o ir veikėjai nėra šventuoliai. Nežinau, ar gerai, kad knygoje atsirado dar vieni mistiniai padarai - tai raganos, bet man jos visai patiko. Tik kai kur truputį buvo perlenkta. Bet kadangi planuoju skaityti ir likusias dalis, tai įvertinu šią knygą pakankamai teigiamai.
Oficialiai: Naujieji metai Bon Tono miestelyje. Dauguma žmonių švenčia, tik ne kokteilių baro padavėja Sukė Stekhaus. Ji turi dirbti. Praėjo kelios savaitės po to, kai iš baro išsiprašiusi mergina keliavo traukti savo mergišiaus vaikino Bilo iš senos (o kalbant apie vampyrus, ji gali būti labai, labai sena!) draugės nagų ir dabar trūks plyš turi sukaupti pinigų sąskaitoms apmokėti. Be to, su sena meile baigta, todėl Sukė neturi jokių planų šventiniam vakarui. Kai grįždama namo, mergina pamato gatvėje pusnuogį vyrą, nepravažiuoja pro šalį. Pasirodo, nelaimėlis nežino, kas toks yra ir ką ten veikia. Bet Sukė žino. Tai galingas vampyras Erikas... Tik dabar jis geresnis, švelnesnis ir... labai išsigandęs, nes tas, kas atėmė jo atmintį, gviešiasi ir jo gyvybės.
Pradėjusi aiškintis kas ir kaip, Sukė atsiduria pačiame pavojingų Halou raganų, vampyrų ir vilkolakių kautynių įkarštyje. Tačiau dar didesnis pavojus tyko Sukės širdies - šitam naujam Erikui nepaprastai sunku atsispirti...
Ši ketvirtoji Sukės Stekhaus ciklo knyga - apie žemišką, protingą, linksmą ir ironišką dvidešimt šešerių metų merginą. Lygiai prieš metus niekas pasaulyje iki galo nesuprato, kas ji tokia, ir niekam tai per daug nerūpėjo. Miestelėnai vadino ją tiesiog Beprote Suke, kuri turi pasiutusį broliuką, jos arba gailėjosi, arba vengė. Ir štai ji stovi žvarbioje Šrivporto gatvėje, tvirtai suspaudusi vampyro, kurio veidas – legendinis, o smegenų vietoje – košė, ranką. Ar dabar situacija geresnė?
Ir dėl visko kaltas vienas merginos „trūkumas“ – ji sugeba skaityti kitų mintis. Lemtinga pažintis ir meilė vampyrui Bilui (seniai mirusių vyrukų mąstymas Sukei – paslaptis) visiems laikams įtraukė ją į antgamtišką bendruomenę, pavertė sąjungininke ir įstūmė į paprastiems mirtingiesiems nesuvokiamų kraują geriančių, polinkio žudyti neslepiančių ir dar pavidalą keičiančių padarų kovų areną.
Ribas tarp fantastikos, siaubo ir detektyvo žanrų ištrinanti romantiška serija, sulaukusi stulbinamo pripažinimo JAV, Didžiojoje Britanijoje, Ispanijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Rusijoje ir daugelyje kitų šalių, laikoma pagrindiniu Stephenie Meyer „Saulėlydžio" sagos įkvėpimo šaltiniu. Serialo „Šešios pėdos po žeme" kūrėjai pagal šias Ch. Harris knygas kuria populiarų serialą „Tikras kraujas".

Puslapių skaičius: 408 psl.

Išleido: Obuolys, 2010

Knyga: nuosava.

15, 16, 17 (17) Catherine Fisher trilogija "Orakulas", "Archontas" ir "Skarabėjas"

Įvertinimas: 3/5
Mano nuomonė: Na ši trilogija man visai patiko. Knygas skaičiau jau labai seniai, todėl plačiai komentuoti negalėčiau. Trumpai tariant knygoje yra visko. Truputis istorijos, senovės, archainio tikėjimo ir daug kitų dalykų. Rekomenduočiau tiems, kuriuos domina senovės tikėjimai ir truputis fantastikos.
Oficialiai:

„Orakulas“ – pirmoji visame pasaulyje išgarsėjusios šiuolaikinės Velso poetės ir prozininkės Catherine Fisher trilogijos dalis. Poetės talentas, istorikės ir archeologės patirtis autorei padeda iš amžių glūdumos ir vaizduotės gelmių prikelti nebūtą Abiejų Žemių šalį, kuri prieš skaitytojo akis iškyla su tokia įtaiga ir tikrumu, kad iki smulkmenų pažįstama dabarties kasdienybė prieš ją nublanksta tarsi išblukęs paveikslas.

Egipto senove ir graikų antika dvelkiančiuose Abiejų Žemių šalies smėlynuose, tarp zikuratų, siaurų rytietiškų gatvelių ir amžių paslaptis saugančių valdovų kapų savo stichiją ras jaunas ir bet kuris jaunystės romantikos trokštantis skaitytojas. Vaidilutė Miranija, padedama drąsias viltis puoselėjančio bendraamžio raštininko Seto bei seno muzikanto Obleko, imasi narplioti rūmų klastas ir paslaptis, apie kurias priešmirtiniame laiškelyje ją slapta perspėja senasis šalies valdovas – archontas. Pirmosios kliūtys įveiktos, bet pergalė atneša naujus išmėginimus. 

Puslapių skaičius: 400 psl.

Išleido: Alma littera, 2006

Knyga: nuosava. 

„Archontas“ - Už knygos herojų nuotykius ne mažiau įspūdingos jų akistatos su savo sielos demonais. Paprastais ginklais jų neįveiksi, nes tai kova su savimi.

Aleksis, naujasis archontas, išsiruošia į piligrimo kelionę, vildamasis rasti Dainų šulinį. Kalbama, kad ten slypi neregėti turtai, be to, archontas trokšta susitaikyti su Lietaus karaliene. Bet dykuma archontui ir jo bendrakeleiviams grasina paslaptingais pavojais, į nugarą jiems nuolat kvėpuoja karo vadas Argelinas, siekiantis turtų ir valdžios. Tarp klastų ir išdavysčių Piranija lieka viena karo baisybių akivaizdoje.

Puslapių skaičius: 424 psl.

Išleido: Alma littera, 2006

Knyga: nuosava. 

„Skarabėjas“ - Argelinas įsistebeilijo aukštyn.

 - Mano kerštas dar nė neprasidėjo, vandens boba, ragana tu! Aš sudaužysiu ir sudeginsiu visas tavo statulas, kirviu iškaposiu tavo vardą iš milijono stelų, sudraskysiu kiekvieną papirusą, kuris bent atsiduoda tavimi! Žmonės įsidės į galvą, kad vanduo – mano dovana, kad jį neša mano darbininkų iškasti kanalai, dalija mano vandentakiai ir mano įrengti siurbliai. Jokios Lietaus karalienės nėra. Dabar aš čia vienintelis dievas.

Grįžęs iš dykumos Setas randa Abiejose Žemėse viešpataujančią beprotybę. Argelinas paskelbė karą dievams, Miranija slapstosi, Devynetas išsisklaidęs. Kieno valia slypi grėsmingame skarabėjo ženkle? Siaučiant suirutei Miranija ir archontas turi atlikti paskutinę, neįmanomą sielos kelionę. Per Devynerius vartus į mirtį. Ir atgal.

Puslapių skaičius: 464 psl.

Išleido: Alma littera, 2007

Knyga: nuosava. 

14 (14) Aprilynne Pike "Kerai"

Įvertinimas: 4/5
Mano nuomonė: Kaip ir pirma dalis, ši irgi buvo labai įdomi. Toliau tęsiasi mergaitės-fėjos istorija. Puikiai sukurta aplinka, sugalvota fėjų hierarchija, net priešų išvaizdos apibūdinimas. Žodžiu knyga tikrai įdomi ir greitai "suvalgoma". Rekomenduoju tiems, kam patinka knygos apie vampyrus, ar dar kokius mistinio pasaulio atstovus.
Oficialiai: Sudie, vampyrai – sveikos, sparnuotosios būtybės! Jūsų rankose – naujausias literatūros fenomenas, kurį skaito ir giria pati Stephenie Meyer. Milijonai gerbėjų nekantriai laukia „Sparnų” ir „Kerų” ekranizacijos (trečioji dalis „Apžavai” pasaulio knygynuose pasirodys 2011 m. viduryje), kurią ruošia Disney studija, Lorelės vaidmeniui pasikvietusi Miley Cyrus.
„Kerai“ – tai Aprilynne Pike antrasis serijos apie fėjas romanas, kuriame tęsiama nepaprasta magijos ir intrigų, romantikos ir pavojų kupina istorija. Kaip ir pirmojoje dalyje „Sparnai“, pasakojama apie jauną fėją Lorelę, kuri buvo įdukrinta ir užauginta žmonių. Lorelė gauna kvietimą mokytis Avalono fėjų mokykloje. Ten vėl įsižiebia romantiška intriga: ji myli žemišką savo vaikiną Deividą, bet negali atsispirti ją mylinčio fėjų sargybinio Tamenio kerams...

Puslapių skaičius: 496 psl.

Išleido: Obuolys, 2010

Knyga: nuosava. 

 

Spektaklis „Miražas apie pamestas akis, nužudytą Viktorą ir…“

Praėjusį šeštadienį buvau spektaklyje nusprendžiau aprašyt savo įspūdžius. Šokio spektaklyje buvau tik antrą kartą, bet nuomonę vis tiek susidariau.
Spektaklis susidėjo iš keturių dalių, tiksliau keturių trumpų spektaklių. Visos padarė visiškai skirtingą įspūdį, todėl kalbėsiu apie kiekvieną atskirai.

„Pamestos akys“ („Lost Eyes“)
Įvertinimas: 2/5
Mano nuomonė: pradžia buvo tikrai keistoka. Išėjo į sceną vyras, apsirengęs moterišką raudoną suknelę, o mergina stovėjo su vyriškų kostiumu ir skrybėle. Paskui abu pašoko, vyras nusirengė ir parėkavo, kol mergina užkimšo jam burną obuoliu, o po to ir pati nusirengė bei dar truputį pašoko. Na taip trumpai apibūdinčiau tą spektaklį. Žodžiu, nieko įspūdingo. Netgi ėmė miegas žiūrint...
Oficialiai: kalba apie žmogų, apie jo nuolatinius ieškojimus, savo vidinio pasaulio kūrimą. „Pamestos akys“ – aliuzija į žmogaus moralinį aklumą. Spektaklis su ironija kritikuoja mūsų kasdienybę, santykį su kitais žmonėmis, visuomenę, kuri siekdama savo tikslų nemato kitų, nepaiso nusistovėjusių normų, pareigų. Spektaklyje dalyvaujantys atlikėjai jau savo išvaizda prieštarauja tam, kas yra priimtina, teisinga. Moteris vilki vyrišką kostiumą, vyras – trumpą suknelę. Atlikėjai net susidūrimo metu nežvelgia vienas į kitą. Kūrinys apie svetimą pasaulį, kuriame bet kokia kaina svarbiausia yra savojo „aš“ laimė.

„Miražas“ („Mirage“) 
Įvertinimas: 3/5
Mano nuomonė: labai gražus dviejų žmonių šokis. Emocingas, jautrus ir t.t. Bet spektaklio ten nebuvo. Na bet čia tik mano nuomonė.

Oficialiai: Tai labai švarus, neapkrautas nereikalingomis dekoracijomis reginys. Subtili muzika, šviesa ir du judantys kūnai – visa tai, ko reikia, norint sukurti jaukų, šiltą meno kūrinį apie dviejų žmonių susitikimą – apie jų baimes, laimę, atradimus. Abu atlikėjai gana skirtingos asmenybės, savo mentalitetu, menine pasaulėjauta, šokimo stiliumi, tačiau būtent tai suteikia reginiui žavesio bei dinamiškumo. L. Juodkaitės jėga, ekspresija, į išorę besiveržiančios emocijos spektaklyje puikiai santykiauja su K. Kusudos išoriniu ramumu bei švytinčia vidine energija. 

„Nužudyti Viktorą“ („Kill the Victor“)
Įvertinimas: 4/5
Mano nuomonė: na po pirmos dalies buvau suabejojus, ar man patinka šokio spektakliai, tačiau ši ir paskutinė dalis nuomonę pakeitė kardinaliai. Net negalėčiau apibūdinti šio šokio, bet šokėjai buvo puikūs ir
Oficialiai: Spektaklis nekuria kokios nors konkrečios istorijos. Žiūrovai patys gali ją susikurti. Jame kur kas svarbiau yra forma, preciziški, tikslūs judesiai. Atlikėjų kampuoti, šalti, netgi grubūs judesiai – tarsi taisyklės, rėmai, kuriuose žmogus gali judėti. Kaip pats choreografas teigia, spektaklyje jis nagrinėja paradoksą, kuomet tik sukurtos taisyklės duoda žmogui laisvę.

W(O)MEN
Įvertinimas: 5/5
Mano nuomonė: Ši dalis man patiko labiausiai. Tiesiog super!!! Buvo visko, ir komedijos, ir tragedijos. Viskas prasidėjo nuo to, kad pagalbininkai išklojo visą sceną pūkais. Jau vien tai darė įspūdį. Šoko trys merginos, kurių viena net ir dainavo puikiai. Į spektaklį buvo įjungta net višta (negyva, jau nupešiota). Patiko, kad į šokio spektaklį buvo įpinta ne tik muzika, bet ir žodžiai. Aišku reikėjo šiek tiek prisimint savo anglų kalbos žinias, bet buvo įdomu. Man labai padarė įspūdį pati istorija, kad šalį valdė trys karaliai. Jie valdė viską nuo ekonomikos iki žemės ir kitų turtų. Žmonės tikėjo, kad mirusieji tampa pūkais ir atsigula ant žemės. Štai todėl tos merginos šoko ant pūkų. Žodžiu, pati mintis ir šokis buvo puikūs. Visiems rekomenduočiau.
Oficialiai: Spektaklis apie moteris. Jų paveikslas šiek tiek šaržuojamas ir ironizuojamas. Čia ypatingai pabrėžiamas fiziškumas – moters kūnas bei su juo susijęs seksualumas. Įdomus kūrėjų sprendimas – plunksnų patalais nusėta scena, kurioje šokėjos ir atlieka savo šokį. Tokiu būdu moteris tarsi sugretinama su paukščiu (gulbe ar višta) – grakštumo, bet tuo pačiu ir teikiamos naudos (mėsa, kiaušiniai) simboliu.

Vieta: Kaunas, "Girstutis"
Data: 2012 09 29 (šeštadienis), 18 val.

13 (13) Aprilynne Pike "Sparnai"

Įvertinimas: 4/5
Mano nuomonė: šią knygą perskaičiau jau senokai. Knyga galiu pasakyti tikrai patiko. Skaitėsi lengvai ir greitai, be to patiko tai, kad po daugybės fantastinių knygų apie vampyrus, atrasta nauja tema - fėjos. Atrodo kvaila ir vaikiška, bet pateikta taip, kad tiktų skaityti ir suaugusiam. Knygoje aprašomi paauglės mergaitės nuotykiai, kaip ji sužinojo, kad yra fėja. Mintis man pasirodė tikrai įdomi ir norėjosi greičiau perskaityt šią knygą.
Žodžiu, knyga apie meilę, draugystę, fėjas ir net trolius :) Rekomenduočiau norintiems gražios optimistiškos istorijos :)
Oficialiai: Lorelė stovėjo tarsi užburta. Spoksojo į tuos blyškius dalykus plačiai atvertomis akimis. Jie atrodė siaubingai nuostabūs – neapsakomai nuostabūs. Lorelė darsyk atsisuko į veidrodį, negalėdama atitraukti žvilgsnio nuo kažko panašaus į žiedlapius, plevenančio virš galvos. Atrodė beveik kaip… sparnai.
Lorelė Siuvel visuomet buvo šiek tiek kitokia. Rasta lopšyje prie durų, auginta ir mokyta hipių namuose iki aštuntos klasės, griežta vegetarė Lorelė nemėgsta būti uždarose patalpose. Persikėlusi su šeima į didesnį miestą ji turi priprasti prie kitokio gyvenimo ir bendravimo su bendraamžiais. Laimė, jau pirmą dieną mergina susidraugauja su Deividu, rimtu ir patikimu bendraklasiu. Jam gali atskleisti didžiausią savo paslaptį - tarp menčių išaugusį pumpurą, kurio žiedlapiai primena trapius sparnus.
Kas ji? Kodėl jos ląstelės labiau primena augalo nei žmogaus? Kodėl oda perregima ir negirdėti pulso? Paslaptis išaiškėja aplankius senuosius namus, kur Lorelė susitinka nežemiško grožio gentainį Tamenį juodai žaliais plaukais. Lorelei teks ne tik įvykdyti pavojingą savo misiją žemėje, bet ir pasirinkti iš dviejų vienodai brangių draugų, kurie beatodairiškai puola jai į pagalbą.

Puslapių skaičius: 464 psl.

Išleido: Obuolys, 2010

Knyga: nuosava.

Odinis skirtukas

Dar vienas skirtukas, kurį nusipirkau šiandien knygyne Vaga. Kaip Jums?

3D skirtukas

     

Va ką šiandien įsigijau. Ką manot?

Mano piešinukai

12 (12) Aleksandra Marinina „Taip susiklostė aplinkybės“

Įvertinimas: 3/5
Mano nuomonė: Gėda net paskayti, bet anksčiau niekada neteko skaityti Marininos. Turėjau draugę didžiulę šios rašytojos gerbėją, kuri pirko kiekvieną tik pasirodžiusią jos knygą. Galš gale ir aš nusipirkau vieną. Perskaičiau gana greitai. Knyga nesudėtinga, bet kad būtų labai įdomi, tikrai nepasakyčiau... Labai erzino rusiški vardai, vietovardžiai, nes rusų kalbos nesimokiau ir man ji šiek tiek svetima. O be to, žiauriai trikdė tai, kad rusiški vadai susideda iš kelių vardų, o paskui ir nebesigaudai, kam kurie vardai čia priklauso.
Na kaip pats detektyvas pakankamai įdomus, bet niekuo neišsiskiriantis. Bet jei gaučiau dar kokią jos knygą, tai būtinai paskaityčiau, nors pati neieškočiau.
Oficialiai: Irina Filatova, gabi VRM mokslinė darbuotoja, buvo rasta savo namuose negyva. Iš pirmo žvilgsnio atrodė, kad mirtis ją ištiko dėl nelaimingo atsitikimo. Tačiau Anastasija Kamenskaja mano kitaip - tai iš anksto suplanuota šaltakraujiška žmogžudystė.  

Puslapių skaičius: 200 psl.

Išleido: "Tyrai", 2001

Knyga: nuosava. 

11 (11) Darja Doncova "Pokeris su rykliu"

Įvertinimas: 3/5
Mano nuomonė: Tai pirma mano skaityta knyga, kurią parašė Darja Doncova. Ir kokie gi įspūdžiai. Na ši rašytoja man labiau patiko nei Marinina tuo atžvilgiu, kad naudojami rusiški vardai nesusideda iš penkių pavardžių, kurios naudojamos skirtingose knygos vietose, o tai tikrai verčia susipainioti. Be to labai patiko pagrindinės veikėjos vardas Jevlampija (anksčiau buvo Jefrosinija), o visi vadino tiesiog Lempa. Jau vien tai iškart nuteikė optimistiškai. Net ir apie žmogžudystes rašoma taip atsainiai, lyg tai būtų viens du ir viskas :) Skaitosi pakankamai lengvai ir greitai. Galima skaityt važiuojant troleibusu, tuo labiau, kad ir formatas tam tinkamas (lengva, maža, nestora, plonais viršeliais). Beje, niekaip nesupratau, kaip susijęs knygos pavadinimas su knygos turiniu. Nei ten ryklių buvo, nei ten pokerį kas žaidė...
Žodžiu lengvas detektyvas, norintiems atsipalaiduoti po sunkios darbo dienos.
Oficialiai: Jevlampija gauna pelningą užduotį - surasti jos draugės Katerinos paciento, turtingo verslininko, dingusią žmoną. Pasirodo, jog tai padaryti nėra paprasta, Jevlampijos paieškų kelias nuklotas lavonais, iškyla grėsmė ir jos pačios gyvybei. Šį painų kamuolį sėkmingai išnarplioja milicijos majoras Kostinas ir jo kolegos. 

Puslapių skaičius: 292 psl.

Išleido: Mileda, 2005

Knyga: nuosava. 

10 (10) Dalia Jazukevičiūtė "Anarchistės išpažintis"

Įvertinimas: 3/5
Mano nuomonė: knygą perskaičiau jau senokai, todėl plačiai tikrai nepakomentuosiu. Galiu pasakyt tik tiek, kad knyga didelio įspūdžio nepaliko. Tiesiog eilinis romanėlis. Neturintiems ką veikt. Nors oficialiai atsiliepiama labai teigiamai.

Oficialiai: „Anarchistės išpažintis“ – žinomos žurnalistės, eseistės, poetės Dalios Jazukevičiūtės pirmasis romanas. Autorė dirbo dienraštyje „Respublika“, savaitraštyje „Veidas“, išgarsėjo tiriamosios žurnalistikos straipsniais. Yra išleidusi tris poezijos knygas, puikiai įvertintas kritikos ir skaitytojų. Kaip ir poezijoje, Dalios Jazukevičiūtės romane pulsuoja „neramus, saldžiu karščiu tvoskiantis kraujas“, nuožmi meilė gyvenimui ir ne mažiau nuožmi mirties trauka.

Ši ne per vienus metus menininkės išnešiota knyga primena ugnikalnio išsiveržimą. Ji parašyta tarsi vienu atsikvėpimu ir lygiai taip pat vienu atsikvėpimu perskaitoma. Bet ne tam, kad perskaitęs numestum ir pamirštum – prie jos sugrįžęs vėl netikėtai atgauni švelniai, pirštų galiukais glostančią viltį šiame baisiame, neteisingame ir tokiame gražiame pasaulyje.

Romano herojė Katerina N. tiki, kad meilė yra begalinis troškimas išgelbėti mylimąjį nuo jo asmeninės apokalipsės. Išplėšti jį iš tos pabaisos nagų ir savimi lyg kokiu neperšaunamu gaubtu pridengti jo sielą savo pačios gyva širdim, oda, lūpomis... Arba pasiūlyti apokalipsės žvėriui save vietoj jo.

Spalvingi gyvenimo posūkiai Kateriną blaško tarp Paryžiaus ir Maskvos, tarp Lietuvos ir Latvijos, tarp psichologo kabineto paslaptingos dvasios kupiname Vilniaus senamiestyje ir beprotybę varančių nejaukių betoninių namų naujuose miesto rajonuose.

Katerinos gyvenimo istorijoje sutiksite ne tik jai artimus žmones, bet ir Jėzų Kristų, ir revoliucionierių Che Guevarą, angelus ir nelabuosius, redaktorius ir nuteistuosius myriop, kartu su ja kursite anarchistų partiją ir kovosite už kiekvieno paprasto žmogaus laimę.

Puslapių skaičius: 322 psl.

Išleido: Tyto alba, 2007

Knyga: nuosava.