2013 m. gegužės 27 d., pirmadienis

30 (60) Kami Garcia, Margaret Stohl "17 mėnulių"

Įvertinimas: 4/5
Mano nuomonė: knyga tikrai stora, bet skaitosi labai lengvai. Nepasakyčiau, ar geresnė, ar nuobodesnė dalis. Tiesiog istorija rutuliojasi toliau. Atsiranda daugiau veikėjų, pavydo, nesusišnekėjimo. Tiek Itano, tiek Linos gyvenime atsiranda priešingos lyties žmogus, kuriam jaučiami tam tikri jausmai. Tik antroje knygos pusėje išsiaiškinama, kas iš tikrųjų jaučiama ir kad tikroji meilė yra tik tarp Itano ir Linos. Šitoje dalyje vėl atgyja Itano mama ir Linos dėdė Meikonas. Kiekvienas savu būdu. Išsiaiškinama, kas visgi juodu siejo..Bet labiausiai nuvylė tai, kad čia dar ne paskutinė dalis... O ji dar net nėra išlaista lietuvių kalba.
Žodžiu dalis tikrai nebloga, bet nepasakyčiau, kad kažkuo labai išskirtinė.
Oficialiai: "KAI KURIOS PASLAPTYS KEIČIA GYVENIMĄ...
KITOS ATIMA GYVYBĘ.
Prieš kelis mėnesius tikėjau, kad niekas niekada šiame mieste nepasikeis. Dabar žinojau geriau ir tik troškau, kad tai būtų tiesa.
Nes tą akimirką, kai pamilau merginą kerėtoją, iškilo pavojus visiems mano mylimiems žmonėms. Lina manė, kad prakeikta tik ji viena, bet klydo.
Dabar tai buvo mudviejų prakeiksmas.
Būdami kartu Itanas ir Lina gali atremti bet kokius Gatlino siunčiamus išbandymus. Vis dėlto, patyrusi tragišką netektį, Lina ima trauktis, nusinešdama ir paslaptis, kurios patikrina jųdviejų draugystę. Dabar, kai Itano akims atsivėrė tamsioji Gatlino pusė, trauktis nebėra kur. Persekiojamas tik jam vienam matomų regėjimų Itanas dar giliau įtraukiamas į painią miesto istoriją ir atsiduria pavojingame požeminių koridorių labirinte, skersai ir išilgai išraizgiusiame Pietus, kur viskas kitaip, nei atrodo.
Puslapių skaičius: 536 psl.
Išleido: Alma littera, 2012
Knyga: iš bibliotekos.

2013 m. gegužės 22 d., trečiadienis

29 (59) Karin Alvtegen "Kaltė"

Įvertinimas: 5/5
Mano nuomonė: pirma mano pažinti su autore Karin Alvtegen. Girdėjau daug gerų atsiliepimų kaip apie detektyvų rašytoją, o kadangi dabar kaip tik jie man labiausiai patinka, tai nusprendžiau paskaityti. Ir pasakysiu - tikrai nenuvylė. Šiek tiek priminė Mary Higgins Clark. Pati istorija tikrai pilna jaudulio, intrigų ir netikėtumų. Tačiau sunku patikėti, kaip žmogui gali taip pasisekt - susiranda milijonierių, kuris jaučiasi vienišas ir užsimezga draugystė. Aišku netikėtomis aplinkybėmis. O kaip gi kitaip būtų, juk tai detektyvas :) Žodžiu turinio neoriu atpasakoti, bet tikrai paliko įspūdį ir ieškosiu daugiau šios autorės knygų :)
Oficialiai: "Karina Alvtegen, laukdamasi antrojo sūnaus, patyrė tai, kas sukrėtė jos gyvenimą – žuvo mylimiausias vyresnysis brolis Magnusas. Po šio įvykio rašytoja pajuto nesuvaldomą minčių srautą, kuris galbūt galėtų išvaduoti ją iš slegiančių prisiminimų. „Aš rašiau, rašiau ir rašiau, visiškai neturėdama supratimo, kad tai, ką rašau, virs knyga.“
Peteris Brulinas stipriai įklimpęs į skolas, surakintas bejėgiškumo. Staiga nepažįstama moteris, supainiojusi Peterį su kažkuo kitu, įteikia pakuotę ir paskubomis dingsta. Neįprastas ir gąsdinantis pakuotės turinys įtraukia Peterį į slogų sapną primenančią pamišusios moters medžioklę, per kurią jis susiduria su praeities šešėliais.
Karinos Alvtegen romanams būdingas psichologizmas ir aštrus kasdienybės pjūvis – rašytoja stebi „nykstančius“ mūsų gyvenimus ir nukreipia skaitytojo dėmesį į šeimos vertybes. Meistriškai supintos siužetinės linijos susitelkia į spalvingų žmogaus emocijų šaltinį. Kur veda kaltės, gėdos, baimės, pykčio protrūkiai ir kas slypi šių išgyvenimų dugne?
Ko gero, stulbinantis švedų kriminalinių–psichologinių romanų autorės pasakotojos talentas paveldėtas iš jos giminaitės Astridos Lindgren – jai vienai pirmųjų Alvtegen patikėjo rašymo paslaptį. Jos romanai išversti į 23 pasaulio kalbas. Literatūros mėgėjai teigia, kad „Alvtegen knygos puslapiai verčiasi patys“. „Baltų lankų“ Alvtegen retrospektyvą sudaro romanai „Kaltė“ (1998), „Dingusi“ (2000), „Išdavystė“ (2003), „Gėda“ (2005), „Šešėlis“ (2007)..
Puslapių skaičius: 224 psl.
Išleido: Baltos lankos, 2009
Knyga: nuosava.

2013 m. gegužės 13 d., pirmadienis

Mano naujokės Phalaenopsis

1. Phalaenopsis (nedidelė, baltais su violetinėm dėmėm ("karvutės") žiedukais) pirkta 2013-04-29 Juozapavičiaus pr. Maximoje už 25 Lt.

2. Phalaenopsis (vidutinė, bordo spalvos su baltais pakraščiukais žiedais) pirkta 2013-04-29 Girstučio turguje už 33 Lt su dviem žiedstiebiais.





3. Phalaenopsis (didelė, su dryžuotais žiedukais) pirkta 2013-04-30 PC Savas RIMI už 20 Lt su žiedstiebiu (6 ataugos) ir dar du lendantys žiedstiebiai.

 

28 (58) Sandra Brown "Liudytoja"

Įvertinimas: 5/5
Mano nuomonė: Štai dar viena mano perskaityta Sandros Brown knyga. Ir kaip ir kitos, tikrai nenuvylusi. Tai viena iš tų knygų, kur paimi į rankas ir galvoji, o kas bus kitame puslapyje, dėl ko čia taip ir t.t. Brown puikiai sugeba išlaikyti intrigą iki pat pabaigos. Nors šioje knygoje neapsivertė paskutiniuose puslapiuose viskas aukštyn kojomis, bet kiekviename puslapyje kas nors išaiškėdavo ir visa istorija tapdavo suprantamesnė. Patiko, kad knyga su laiminga pabaiga. Taip pat mėgstu, kai knygos herojai nėra vien teigiami ar vien neigiami. Kiekvienas turi savo pliusų, savo minusų. Net ir pagrindinė herojė Kendalė yra tikrų tikriausia melagė. Visa istorija prasidėjo nuo melo. Dar prie istorijos pridėtos žudynės, rasizmas, meilė (ne tik tarp vyro ir moters, bet ir tarp sūnaus ir tėvo). Kaip baisus fanatizmas gali pakeitsi žmogaus gyvenimą, kai net pagrindinės vertybės paminamos - tėvas nušauna sūnų. Žodžiu, knyga pilna įvairaus plauko individų istorijų, kur kiekvienas turi savų problemų ir savaip jas sprendžia.
Oficialiai: "Sandra Brown knyga „Liudytoja“ pasakoja istoriją apie jauną moterį, Kendalę Diton, kuri atvyksta į mažą miestelį Prosperą, siekdama tapti profesionalia valstybės skiriama advokate. Neilgai trukus Kendalė pamilsta žaviausią šio miestelio vyriškį ir su juo sukuria šeimą. Viskas taip panašu į svajonę... Kendalė laukiasi kūdikio ir laimei, rodos, nėra ribų, tačiau... Moteris net įtarti negali, kad šis pojūtis greitai duš kaip trapiausias stiklas, o ji pati bus įpainiota į kraupų fanatišką ir neapykantos kupiną  sąmokslą bei taps didžiulės apgavystės dalyve. Kendalė toliau sėkmingai dirba savo darbą, tačiau ima justi, kad ją supa keisti dalykai, paslaptys, baimė ir išsigandusios akys, kol galų gale... moteris tampa žiauraus nusikaltimo liudininke. Ir nuo šiol pavojus gresia ne tik jai pačiai, bet ir brangiausiam kūdikiui, o gražiausiomis svajonėmis pieštas gyvenimas virsta tikru košmaru...
Romanas „Liudytoja“, kaip ir visos Sandra Brown knygos, pasižymi intriguojančiu siužetu, gyvais veikėjų charakteriais ir netikėta pabaiga. O paėmus į rankas, jau ir nesinori paleisti iki pat pabaigos.
Puslapių skaičius: 432 psl.
Išleido: Alma littera, 2011
Knyga: pasiskolinta.

2013 m. gegužės 5 d., sekmadienis

27 (57) Sidonie-Gabrielle Collete "Brangutis"

Įvertinimas: 2/5
Mano nuomonė: sugalvojau pabandyti paskaityti meilės romaną :) Nusivyliau... Tikrai nuobodu ir jokios naudos neduoda. Aišku, nagrinėjami žmonių santykiai, meilė, jaunystė, moters ir vyro santykiai. Ypač pabrėžiamas moters amžius, jos senėjimas, noras bendrauti su jaunais vyrais, tačęiau supratimas, kad laikas bėga ir nebėra taip parasta išlaikyt savo grožį. Taip pat jauno vaikino susidėjusio su pagyvenusia moterimi istorija, jo atsainumas, lepumas ir kt. Nors po išsiskayrimo sunku ir jam.. Žodžiu nuobodi istorija apie jauno vaikino ir pagyvenusios moters jausmus, išsiskyrimą ir kitas problemas. Nerekomenduoju.
Oficialiai: "Dvidešimtojo amžiaus pradžia. Arklidėse įrenginėjami garažai, laiškus keičia telefonas, damos nebekamšo suknelių pagalvėlėmis, nevaržo kūno korsetais. Žavi kurtizanės karjerą baigianti penkiasdešimtmetė Lėja - laisva moteris. Jai netrūksta pinigų ir grožio, išminties ir verslininkės nuovokos, jos lovoje perlų vėriniu žaidžia perpus jaunesnis meilužis Fredas Pelu. Ji gali leisti sau išlaikyti Brangutį, netgi duoda pažaisti savo širdimi... gerai žinodama, kad anksčiau ar vėliau mylimasis išmes ją iš rankų. Ar ji tik žaidė, ar širdis suduš į tūkstančius šukelių? Kieno širdis?
Puslapių skaičius: 320 psl.
Išleido: Obuolys, 2010
Knyga: nuosava.

2013 m. gegužės 2 d., ketvirtadienis

26 (56) Suzanne Collins "Liepsnojantis įtūžis"

Įvertinimas: 4/5
Mano nuomonė: na šita dalis buvo nuobodesnė nei antroji. Daug karo, beprotybės, psichologinių kančių bei pačios Ketnės neapsisprendimo. Ji vis dar nežino, ką palaikyti ir kas jai svarbiausia. Kas buvo įdomu stebėti, kad daugumos sukilėlių vadai yra moterys. Mūšiuose taip pat dažnai dalyvauja moterys. Jos rodomos ne ką prastesnės nei vyrai. Šioje dalyje daug mirčių, netikėtų ir tikėtų. Bet viską vainikuoja pabaiga. Ji atperka knygos ištęstumą. Be to, buvo labai įdomu su kuriuo visgi gale liks Ketnė - su Geilu ar su Pitu. Perskaitysit ir sužinosit ;) Be to, mintyse išliko Pakaruoklio daina. Tai lyg knygos apibendrinimas.
Žodžiu rekomenduoju skaičiusiems kitas dalis vien dėl to, kad sužinotumėte, kuo viskas baigsis.
Oficialiai: "Liepsnojanti mergaitė Ketnė Everdin lieka gyva, nors jos namai - 12-a apygarda - subombarduoti. Geilui pavyksta išsigelbėti pačiam ir išgelbėti Ketnės šeimą. Pitas atsiduria Sostinės budelių naguose. Pasirodo, 13-a apygarda tikrai egzistuoja. Joje gyvena sukilėliai, norintys paimti valdžią visame Paneme. Sukilimo liepsna plinta.
Sukilėliai ištraukia nieko nenutuokiančią Ketnę iš šiurpių ir negailestingų Amžiaus ketvirčio žaidynių arenos ir jai už nugaros nusprendžia padaryti strazdu giesmininku - sukilimo įvaizdžiu. 13-a apygarda, pasitelkusi į pagalbą kitų apygardų gyventojus, stoja į atvirą kovą su Sostine. Įgyvendinti rūpestingai parengtus planus sukilėliams trūksta tiktai Ketnės. O ji dvejoja...
Sukilimo baigtis priklauso nuo Ketnės valios. Ar ji sutiks būti marionete prezidentės Koin rankose? Kiek gyvybių dėl to teks paaukoti? Ir kokia ateitis laukia Panemo? Ketnei tenka užgniaužti savo jausmus, pyktį ir nepasitikėjimą. Ji tampa strazdu giesmininku, sukilimo simboliu. Šio tapsmo kaina labai didelė.
„Bado žaidynės" yra smarki, aštri, kupina veiksmo ir nuolatinės įtampos istorija... Skaičiau neatsitraukdamas." Stephen King, Entertainment Weekly
„Knyga mane taip įtraukė, kad nešiausi ją prie pietų stalo ir laikiau ant kelių, kad galėčiau toliau skaityti. Ši istorija tiesiog persmelkė mane, net baigusi skaityti kelias naktis gulėjau lovoje negalėdama užmigti, vis galvojau... „Bado žaidynės" yra nepaprasta knyga."Stephenie Meyer, „Saulėlydžio" sagos autorė
„Ketnė žudo rafinuotai, o Collins rašo sodria kalba." Time magazine
„Collins patyrė retą sėkmę. Parašė tęsinį, pranokstantį pirmąją trilogijos knygą." The New York Times Book Review
Puslapių skaičius: 376 psl.
Išleido: Alma littera, 2011
Knyga: iš bibliotekos.