Įvertinimas: 5/5
Mano nuomonė: pirma mano pažinti su autore Karin Alvtegen. Girdėjau daug gerų atsiliepimų kaip apie detektyvų rašytoją, o kadangi dabar kaip tik jie man labiausiai patinka, tai nusprendžiau paskaityti. Ir pasakysiu - tikrai nenuvylė. Šiek tiek priminė Mary Higgins Clark. Pati istorija tikrai pilna jaudulio, intrigų ir netikėtumų. Tačiau sunku patikėti, kaip žmogui gali taip pasisekt - susiranda milijonierių, kuris jaučiasi vienišas ir užsimezga draugystė. Aišku netikėtomis aplinkybėmis. O kaip gi kitaip būtų, juk tai detektyvas :) Žodžiu turinio neoriu atpasakoti, bet tikrai paliko įspūdį ir ieškosiu daugiau šios autorės knygų :)
Oficialiai: "Karina Alvtegen, laukdamasi antrojo sūnaus, patyrė tai, kas sukrėtė jos gyvenimą – žuvo mylimiausias vyresnysis brolis Magnusas. Po šio įvykio rašytoja pajuto nesuvaldomą minčių srautą, kuris galbūt galėtų išvaduoti ją iš slegiančių prisiminimų. „Aš rašiau, rašiau ir rašiau, visiškai neturėdama supratimo, kad tai, ką rašau, virs knyga.“
Peteris Brulinas stipriai įklimpęs į skolas, surakintas bejėgiškumo. Staiga nepažįstama moteris, supainiojusi Peterį su kažkuo kitu, įteikia pakuotę ir paskubomis dingsta. Neįprastas ir gąsdinantis pakuotės turinys įtraukia Peterį į slogų sapną primenančią pamišusios moters medžioklę, per kurią jis susiduria su praeities šešėliais.
Karinos Alvtegen romanams būdingas psichologizmas ir aštrus kasdienybės pjūvis – rašytoja stebi „nykstančius“ mūsų gyvenimus ir nukreipia skaitytojo dėmesį į šeimos vertybes. Meistriškai supintos siužetinės linijos susitelkia į spalvingų žmogaus emocijų šaltinį. Kur veda kaltės, gėdos, baimės, pykčio protrūkiai ir kas slypi šių išgyvenimų dugne?
Ko gero, stulbinantis švedų kriminalinių–psichologinių romanų autorės pasakotojos talentas paveldėtas iš jos giminaitės Astridos Lindgren – jai vienai pirmųjų Alvtegen patikėjo rašymo paslaptį. Jos romanai išversti į 23 pasaulio kalbas. Literatūros mėgėjai teigia, kad „Alvtegen knygos puslapiai verčiasi patys“. „Baltų lankų“ Alvtegen retrospektyvą sudaro romanai „Kaltė“ (1998), „Dingusi“ (2000), „Išdavystė“ (2003), „Gėda“ (2005), „Šešėlis“ (2007)..“
Peteris Brulinas stipriai įklimpęs į skolas, surakintas bejėgiškumo. Staiga nepažįstama moteris, supainiojusi Peterį su kažkuo kitu, įteikia pakuotę ir paskubomis dingsta. Neįprastas ir gąsdinantis pakuotės turinys įtraukia Peterį į slogų sapną primenančią pamišusios moters medžioklę, per kurią jis susiduria su praeities šešėliais.
Karinos Alvtegen romanams būdingas psichologizmas ir aštrus kasdienybės pjūvis – rašytoja stebi „nykstančius“ mūsų gyvenimus ir nukreipia skaitytojo dėmesį į šeimos vertybes. Meistriškai supintos siužetinės linijos susitelkia į spalvingų žmogaus emocijų šaltinį. Kur veda kaltės, gėdos, baimės, pykčio protrūkiai ir kas slypi šių išgyvenimų dugne?
Ko gero, stulbinantis švedų kriminalinių–psichologinių romanų autorės pasakotojos talentas paveldėtas iš jos giminaitės Astridos Lindgren – jai vienai pirmųjų Alvtegen patikėjo rašymo paslaptį. Jos romanai išversti į 23 pasaulio kalbas. Literatūros mėgėjai teigia, kad „Alvtegen knygos puslapiai verčiasi patys“. „Baltų lankų“ Alvtegen retrospektyvą sudaro romanai „Kaltė“ (1998), „Dingusi“ (2000), „Išdavystė“ (2003), „Gėda“ (2005), „Šešėlis“ (2007)..“
Puslapių skaičius: 224 psl.
Išleido: Baltos lankos, 2009
Knyga: nuosava.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą