46 (76) Kristina Sabaliauskaitė "Silva Rerum II"

Įvertinimas: 4/5  

Mano nuomonė: na mano manymu antra dalis nusileido pirmajai. Kažko man trūko skaitant. Sudėtingi tie ilgi sakiniai ir pastraipos. Kartais net mintį pameti, kol perskaitai iki galo. Pati istorija tikrai įdomi. Perskaičius daug kas išaiškėjo ir nustebino pabaiga. Tik gaila, kad knyga pradėta nuo vaikų ir anūkų gyvenimo, o ne pirkoje dalyje minėtų veikėjų, todėl buvo sunku susigaudyti apie ką kalbama, bet įpusėjus knygai viskas stojo į savo vėžes ir daug kas tapo aiškiau. Patiko aprašytas miestų ir kaimų gyvenimas maro, bado metu. Tikrai buvo įdomu skaityti apie žmones, jų poelgius tokiu sunkiu metu, kai dauguma tiesiog tapdavo gyvuliais, vergaudami maistui ir pasiduodami baimei. Tik skaitant vis norėjosi pasidomėt, ar knyga paremta tikrais faktais, ar yra didžioji dalis išgalvota. Dar šiuo klausimu reiks pasidomėt. Na bet mano matytu knyga tikrai verta paėmimo į rankas kiekvieno lietuvio bent kiek besidominčio istorija, turint galvoje, kad knygos autorė taip pat lietuvė.

Oficialiai: “ Menotyros mokslų daktarė, žurnalistė Kristina Sabaliauskaitė 2008-aisiais debiutavo istoriniu romanu Silva rerum („Baltos lankos“). Kūrinys tapo tikru literatūriniu įvykiu Lietuvoje. Įvertintas kritikų ir kultūros istorijos specialistų, skaitytojus jis pavergė vaizdingumu ir sodria, turtinga kalba, pasakojančia apie autentišką XVII amžiaus (1659–1667 metų) atmosferą ir įvykius. Šmaikšti publicistės plunksna, grožiui ir detalėms atidi menotyrininkės akis ir humanitarės dėmesys epochos dvasinei istorijai – tai su niekuo nesupainiojamo autorės stiliaus dėmenys, teikiantys daugiasluoksnio skaitymo malonumą. 2008-aisiais romanas Silva rerum pelnė Jurgos Ivanauskaitės premiją ir buvo įtrauktas į Lietuvių literatūros instituto kūrybiškiausių knygų dvyliktuką, o 2009-aisiais skaitytojų išrinktas Lietuvos Metų knyga ir kritikų oficialiai pavadintas viena įsimintiniausių dešimtmečio knygų. Silva rerum II – antrasis šios autorės romanas, tęsiantis Norvaišų šeimos istoriją."

Puslapių skaičius: 296 psl.

Išleido: UAB Baltų lankų leidyba , 2011

Knyga: iš bibliotekos.

45 (75) Yolanda Scheuber "Olga"

Įvertinimas: 4/5  

Mano nuomonė: Knygą nusipirkau per Knygų mugę šiemet. Labai sudomino aprašymas, nes mėgstu istorines knygas. Ši iš tikrųjų parašyta kaip dienoraštis su visom smulkmenom papasakotas vienos mergaitės Olgos gyvenimas. Istorija apie jos pragyventus du pasaulinius karus, apie didžiulę šeimą, kuriai nebuvo lemta išlikti kartu ir visi išsibarstė po visą pasaulį. Apie mergaitės kelionę apie pusę pasaulio iš Rusijos į Pietų Ameriką. Apie jos gyvenimą su daugybe sunkumų ir patirtų išgyvenimų. Viskas būtų gal neblogai, bet šiek tiek nuobodokas pasakojimo stilius. Trūko įdomesnio pateikimo. Na bet šiaip visai nebloga knygutė.

Oficialiai: “ Žmonija, sukrėsta dviejų pasaulinių karų… 12-metė mergaitė, iš Rusijos stepių nublokšta į Argentinos platybes…Tikra išlikimo istorija, pakerėjusi pasaulį. Pasaulyje, sukrėstame dviejų karų, mergaitė viena sugebėjo išgyventi palikta tėvų, nesuprasdama nė žodžio svetima kalba… Vienintelė užduotis, iš Rusijos stepių atsidūrus Argentinoje – išlikti.
„ Į šį pasaulį ateiname vieni, todėl privalome patys skintis kelią ir savarankiškai pasirinkti, kuriuo iš daugybės eiti“, – dalijasi gyvenimo išmintimi senolė Olga. O ji turi ką papasakoti.
Nepaprastas Olgos kelias prasideda Romanovų dinastijos valdomoje Rusijoje. Kai mergaitei sukanka dvylika, svetimais savo krašte pasijutę tėvai nutaria palikti gimtinę ir viską, ką joje turėjo, netgi vieną iš dukrų. Laukia ilga, nuotykių kupina kelionė per Angliją ir Kanadą į egzotiškąją Argentiną. Ten šeima išsiskiria visiems laikams. Paauglė lieka nepažįstamame krašte be artimųjų, nemokėdama kalbos, žinodama tik viena – ji turi išlikti.
Gyvenimas nešykštėjo jai išbandymų, išsiskyrimų ir skaudžių netekčių, tačiau sustiprino tikėjimą, kad svarbiausia – pasitikėti savimi, svajoti ir mylėti. Jautri, pirmuoju asmeniu užrašyta tikra istorija tarsi melodingas upeliukas srūva per gyvenimo užtvankas, gaivindama užmirštus prosenelių atminimus ir skelbdama amžiną tiesą – kiekvienas savo laimę nešiojamės širdyje..."

Puslapių skaičius: 512 psl.

Išleido: Obuolys, 2011

Knyga: nuosava.

44 (74) Aimee Agresti "Nušvitusioji"

Įvertinimas: 4/5  

Mano nuomonė: Šią knygą laimėjau Obuolio leidyklos organizuotame facebook konkurse. Knyga nebloga, bet esu skaičiusi ir geresnių. Pirma knygos pusė atrodo tieisog kaip paprastas romanas beveik be jokios fantastikos, o antroje dalyje jau atsiranda ir angelai, ir velniai ir daugybė kitų mistinių dalykų. Knygoje trūko daugiau veiksmo, intrigos, nes nemažai buvo galima nuspėti iš anksto, o tai neprideda knygai įdomumo... Šiaip jaunimui gal ir nebloga knyga, bet vyresniems ji šiek tiek nuobodoka ir banaloka. Abejoju, ar skaitysiu kitas jos dalis, nes kaip ir dauguma iš dabartinių knygų, ši irgi yra trilogijos dalis.

Oficialiai: "Kas gyvena viešbučiuose? Tik roko žvaigždės, įžymybės ar tos sumautos „žvaigždutės“, nusprendusios atsiskirti nuo tėvų...

..ir Heiven Tera, „pilka pelytė“ iš priemiesčio mokyklos. Heiven jaučiasi tarsi laimėjusi loteriją, kai sužino, kad su dar dviem geriausiais moksleiviais, bičiuliu Dante ir moksliuku Lensu, yra atrinkta atlikti praktiką prestižiniame Leksingtono viešbutyje Čikagoje. Keista tik, kad ši penkerių griovyje rasta ir savo praeities nežinanti našlaitė negali prisiminti, jog būtų siuntusi prašymą ar pildžiusi kokią anketą... Valdomas stulbinamos gražuolės Aurelijos Braun ir kvapą gniaužiančio vadybininko Lušeno Grouvo, Leksingtonas yra „karščiausia“ Čikagos vietelė, kurioje merginai netrukus tampa karšta kaip pragare jau vien todėl, kad įsimyli Lušeną. Heiven supranta, jog meilė gali būti pavojingesnė už blogį, o grožis dažnai slepia juodas paslaptis.“

Puslapių skaičius: 512 psl.

Išleido: Obuolys, 2012

Knyga: nuosava.