Praėjusį šeštadienį buvau spektaklyje nusprendžiau aprašyt savo įspūdžius. Šokio spektaklyje buvau tik antrą kartą, bet nuomonę vis tiek susidariau. Spektaklis susidėjo iš keturių dalių, tiksliau keturių trumpų spektaklių. Visos padarė visiškai skirtingą įspūdį, todėl kalbėsiu apie kiekvieną atskirai.
„Pamestos akys“ („Lost Eyes“)
Įvertinimas: 2/5
Mano nuomonė: pradžia buvo tikrai keistoka. Išėjo į sceną vyras, apsirengęs moterišką raudoną suknelę, o mergina stovėjo su vyriškų kostiumu ir skrybėle. Paskui abu pašoko, vyras nusirengė ir parėkavo, kol mergina užkimšo jam burną obuoliu, o po to ir pati nusirengė bei dar truputį pašoko. Na taip trumpai apibūdinčiau tą spektaklį. Žodžiu, nieko įspūdingo. Netgi ėmė miegas žiūrint...
Oficialiai: kalba apie žmogų, apie jo nuolatinius ieškojimus, savo vidinio pasaulio kūrimą. „Pamestos akys“ – aliuzija į žmogaus moralinį aklumą. Spektaklis su ironija kritikuoja mūsų kasdienybę, santykį su kitais žmonėmis, visuomenę, kuri siekdama savo tikslų nemato kitų, nepaiso nusistovėjusių normų, pareigų. Spektaklyje dalyvaujantys atlikėjai jau savo išvaizda prieštarauja tam, kas yra priimtina, teisinga. Moteris vilki vyrišką kostiumą, vyras – trumpą suknelę. Atlikėjai net susidūrimo metu nežvelgia vienas į kitą. Kūrinys apie svetimą pasaulį, kuriame bet kokia kaina svarbiausia yra savojo „aš“ laimė.
„Miražas“ („Mirage“)
Įvertinimas: 3/5
Mano nuomonė: labai gražus dviejų žmonių šokis. Emocingas, jautrus ir t.t. Bet spektaklio ten nebuvo. Na bet čia tik mano nuomonė.
Oficialiai: Tai labai švarus, neapkrautas nereikalingomis dekoracijomis reginys. Subtili muzika, šviesa ir du judantys kūnai – visa tai, ko reikia, norint sukurti jaukų, šiltą meno kūrinį apie dviejų žmonių susitikimą – apie jų baimes, laimę, atradimus. Abu atlikėjai gana skirtingos asmenybės, savo mentalitetu, menine pasaulėjauta, šokimo stiliumi, tačiau būtent tai suteikia reginiui žavesio bei dinamiškumo. L. Juodkaitės jėga, ekspresija, į išorę besiveržiančios emocijos spektaklyje puikiai santykiauja su K. Kusudos išoriniu ramumu bei švytinčia vidine energija.
„Nužudyti
Viktorą“ („Kill the Victor“)Įvertinimas: 4/5
Mano nuomonė: na po pirmos dalies buvau suabejojus, ar man patinka šokio spektakliai, tačiau ši ir paskutinė dalis nuomonę pakeitė kardinaliai. Net negalėčiau apibūdinti šio šokio, bet šokėjai buvo puikūs ir
Oficialiai: Spektaklis nekuria kokios nors konkrečios istorijos. Žiūrovai patys gali ją susikurti. Jame kur kas svarbiau yra forma, preciziški, tikslūs judesiai. Atlikėjų kampuoti, šalti, netgi grubūs judesiai – tarsi taisyklės, rėmai, kuriuose žmogus gali judėti. Kaip pats choreografas teigia, spektaklyje jis nagrinėja paradoksą, kuomet tik sukurtos taisyklės duoda žmogui laisvę.
W(O)MEN
Įvertinimas: 5/5
Mano nuomonė: Ši dalis man patiko labiausiai. Tiesiog super!!! Buvo visko, ir komedijos, ir tragedijos. Viskas prasidėjo nuo to, kad pagalbininkai išklojo visą sceną pūkais. Jau vien tai darė įspūdį. Šoko trys merginos, kurių viena net ir dainavo puikiai. Į spektaklį buvo įjungta net višta (negyva, jau nupešiota). Patiko, kad į šokio spektaklį buvo įpinta ne tik muzika, bet ir žodžiai. Aišku reikėjo šiek tiek prisimint savo anglų kalbos žinias, bet buvo įdomu. Man labai padarė įspūdį pati istorija, kad šalį valdė trys karaliai. Jie valdė viską nuo ekonomikos iki žemės ir kitų turtų. Žmonės tikėjo, kad mirusieji tampa pūkais ir atsigula ant žemės. Štai todėl tos merginos šoko ant pūkų. Žodžiu, pati mintis ir šokis buvo puikūs. Visiems rekomenduočiau.
Oficialiai: Spektaklis apie moteris. Jų paveikslas šiek tiek šaržuojamas ir ironizuojamas. Čia ypatingai pabrėžiamas fiziškumas – moters kūnas bei su juo susijęs seksualumas. Įdomus kūrėjų sprendimas – plunksnų patalais nusėta scena, kurioje šokėjos ir atlieka savo šokį. Tokiu būdu moteris tarsi sugretinama su paukščiu (gulbe ar višta) – grakštumo, bet tuo pačiu ir teikiamos naudos (mėsa, kiaušiniai) simboliu.
Vieta: Kaunas, "Girstutis"
Data: 2012 09 29 (šeštadienis), 18 val.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą