Mano nuomonė: tai jau antra mano skaityta Fred Vargas knyga. Pirmoji ne itin paliko įspūdį, deja ši taipogi. Tiesiog lengvas laisvalaikio skaitalas ir manau tikrai yra geresnių detektyvų rašytojų. Šioje plonoje knygelėje pasakojamos trys istorijos. Detektyvas Adambsbergas kai kur parodomas tiesiog per daug protingas ir įžvalgus. Nėra beveik jokios intrigos. Toesopg pasakojama istorija, kur detektyvas gana greit viską išsiaiškina. Žodžiu nuobodoka ir sugaišto laiko neverta knygelė.
Oficialiai: Leitenantas Danglaras su komisaru Adamsbergu labai skirtingai vertino tai, kas vadinama „idomiu dalyku“. Pavyzdžiui, komisarui buvo gana idomu nieko neveikti, o Danglarui „idomu“ kele mirtina panika. Adamsbergas pasitikejo instinktu ir tikejo žmonijos galia, Danglaras pasitikejo protu ir tikejo baltojo vyno galia. Adamsbergas dažniausiai vaikšciodavo susikišes rankas i kišenes. Svajinga komisaro atsainuma retai sutrikdydavo kriminaliniu nusikaltimu verpetai. Jis kantriai leisdavosi nešamas tyrimo aplinkybiu iki atomazgos, kuria nujausdavo. Prireikus mokejo laukti savaites ir menesius, kol nusitaikydavo i tiksla, ir tai vare i nevilti Danglara. Juodu skirtingi, taciau vieno tikslo vedini, nes ir per šv. Kaledas kažkas šoka nuo tilto virš Senos, negyveliai išplaukia i upes paviršiu ir Visu Šventuju diena, o kasdien prie jusu laukuju duru trunijantis elgeta, pasirodo, siuntineja grasinamus ar intriguojamus laiškus… Pasirodo… visi gyvenimai verti vieni kitu, baltojo vyno galia nenuginčijama, o Sena teka…
Puslapių skaičius: 127 psl.
Išleido: Baltos lankos, 2008
Knyga: nuosava.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą