Mano nuomonė: pagaliau įveikiau šią keturių knygų ilgio istoriją. Galiu pasakyti, kad man ji tikrai patiko. Viskas pateikta taip, kad būtų ir intrigos, ir melo, ir meilės. Žodžiu visko, ko reikia geram romanui. Net ir fantastika perteikta taip, kad atrodytų kaip tikra. Ši dalis daugeliui interneto komentatorių patiko mažiausiai, tačiau drįsčiau prieštarauti. Ši dalis man pasirodė geriausia. Buvo daugiausia intrigos, daugelio veikėjų tikslai ir priežastys išaiškėjo. Labai patiko pati pabaiga. Tikrai įdomiai sugalvota tokios ilgos istorijos išvada.
Žodžiu šioje knygoje rasite visko ir jei nebaugina karas, mūšiai, tai jums tikrai turėtų patikti ši dalis.
Oficialiai: Nuo tada, kai Tamenį buvo pašovęs Barnis, Lorelė nebuvo mačiusi jo tokio sutriuškinto, tad glaudėsi virpėdama iš palengvėjimo, atsikračiusi baimės, kuri stingdė ją net pačiai nežinant. Lorelė perbraukė pirštais perkirstą vaikino skruostą ir atšlijo išgirdusi tylų aiktelėjimą visai jai prie lūpų. Tačiau Tamenis nesitraukė. Netgi prisiglaudė dar arčiau. Lorelė norėjo, kad juodu turėtų daugiau laiko, kad galėtų užsimiršti nuo jo bučinių, pamiršti, jog ten kažkur dėl visų jų gyvybių kaunasi Šeris...
Puslapių skaičius: 416 psl.
Išleido: Obuolys, 2012
Knyga: iš bibliotekos.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą