Įvertinimas: 5/5Mano nuomonė: tai viena geriausių paskutiniu metu mano skaitytų knygų. Seniai norėjau ją perskaityt ir netyčia radau bibliotekoj. Iš pradžių išsigandau perskaičius komentarus, kad labai smulkiai viskas aprašoma, o aš, prisipažinsiu, nemėgstu smulkių aprašymų, bet vistiek nutariau surizikuot, nes kažkodėl knyga traukė. Aišku ji storoka, bet buvo labai įdomi, tai greit skaitėsi. Turbūt pirmąkart patiko tie smulkūs aprašymai, kadangi jie buvo ne tik išsigalvoti, bet ir paremti tikrove. Buvo labai įdomu skaityti apie senųjų mūsų protėvių mąstyseną, gyvenimo būdą. Pavyzdžiui, kaip jie tikėjo, kad vaikai gimsta iš totemų dvikovų, o ne iš vyro ir moters susiliejimo. Be to, buvo įdomu skaityti, kokia buvo suvokiama moters vieta gentyje. Kaip ji negali medžioti (net priliesti bet kokio ginklo), kaip per mėnesines ji privalo atsiskirti nuo genties ir dar daugybė įdomių dalykų. Genties hierarchija, neandartaliečių išvaizda, tikėjimas - viskas iki smulkmenų apgalvota šioje istorijoje.
Taigi labai lauksiu antros dalies. Ši istorija tikrai labai mane sužavėjo.
Oficialiai: 35 tūkstančiai metų prieš Kristų... Prieš paskutinį ledynmetį... Nuo vienos moters priklausys žmonijos ateitis.Žemės drebėjimas palieka mažąją Ailą vieną priešistorinėje girioje. Taip ją, klajojančią, išbadėjusią, urvinio liūto sužeistą, aptinka Urvinio lokio genties žmonės. Aukšta, šviesiaplaukė, mėlynakė iš svetimos genties atrodo nesava ir nepatikima. Jei ne gydytoja Iza ir laimingai susiklosčiusios aplinkybės, vaikas būtų paliktas mirti. Padedama globėjos mergaitė išmoksta neandertaliečių, bendraujančių daugiau gestais ir mimika, tradicijų, elgesio normų, kalbos, o imlus protas pasitarnauja kasdienėje kovoje dėl išlikimo. Ailos, kurios gyslomis teka pirmųjų žmonių kraujas, atsiradimas žada neišvengiamas permainas, kelia Urvinio lokio gentainių pagarbą... ir neapykantą.Jean Marie Auel (g. 1936) – Amerikoje gimusi rašytoja, pakerėjusi pasaulį Žemės vaikų saga. Mintis parašyti trumpą apysaką apie vienišą kromanjoniečių moterį neandertaliečių gentyje toptelėjo jau sulaukus keturiasdešimties, užauginus penkis vaikus. Jean sėdo rašyti tokią knygą, kokias mėgo pati – įtraukiančias, suteikiančias žinių. Kad atvertų langą į pirmykščių žmonių pasaulį, J. Auel išstudijavo visą įmanomą archeologinę medžiagą, dalyvavo išlikimo kursuose, mokėsi primityviųjų amatų, gydymo vaistažolėmis. Rezultatas – šešios knygos, pelniusios pasaulio archeologų, antropologų ir paleontologų pagarbą. Tačiau milijonus skaitytojų visame pasaulyje sužavėjo ne tik įtikimas Europos priešistorės vaizdas, bet ir jaudinantis pasakojimas apie tarpusavio santykius, meilės ribas ir moterį, kurios rankose žmonijos likimas.
Išleido: Obuolys, 2012
Knyga: iš bibliotekos.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą