Įvertinimas: 3/5Mano nuomonė: Prieš pradėdama skaityti šią knygą, prisiskaičiau daug nuomonių ir neslėpsiu dauguma jos buvo neigiamos. Tačiau kaip ir visada, smalsumas mane nugalėjo. Nesigailiu skaičiusi jos, nes perskaičiau labai greit (vos per porą vakarų), bet nepasakyčiau, kad iš jos būčiau pasisėmusi kokių minčių ar šiaip ko naudingo gavusi. Daugelis ją vadina lietuviškuoju Saulėlydžiu, tačiau drįsčiau nesutikt. Taip, knygoje yra mistinių veikėjo, tokių kaip, undinės ir vandeniai, tačiau pats rašymo stilius labiau skirtas paauglėms mergaitėms, kur nereikia daug galvot, kas kaip kodėl. turbūt tas labiausiai ir nepatiko, kad daug ką buvo galima nuspėti, trūko paslapties. Pats pasakojimas gana lėkštas ir banalus. Tačiau skiriu šiai knygai tris balus, nes kažkodėl vistiek norėjosi ją perskaityti ir galbūt net antros dalies paieškoti. Reiškia ši knyga ne tokia jau ir prasta :)
Oficialiai: Niekada nemačiusi savo tėvo ir palikta į Airiją išvykusios uždarbiauti motinos, Ema gyvena su skurdžiai besiverčiančia teta. Neišgalėjusi susimokėti už mokslus mergina buvo priversta mesti studijas ir susirasti darbą. Iškentusi pusmetį nesėkmingų paieškų, šimtus darbo pokalbių, neigiamų atsakymų, pažeminimų ir atvirų pasityčiojimų ji pagaliau randa išsvajotąjį darbą. Mergina tampa paslaptingo gražuolio Jorgio sūnaus aukle. Darbo vieta – didingas ežero pakrantėje stūksantis dvaras, gaubiamas ne tik nuolat tvyrančio magiškai tiršto rūko, bet ir tamsių paslapčių bei klampių intrigų, apversiančių Emos gyvenimą aukštyn kojomis...
Puslapių skaičius: 400 psl.
Išleido: Obuolys, 2011
Knyga: iš bibliotekos.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą