Įvertinimas: 5/5
Mano nuomonė: super knyga!!! Pirmą dalį teko matyti filmo pavidalu ir kadangi turiu nuostatą, kad pažiūrėjus knygą nebeskaityti knygos, tai tieisiog perėjau prie antros dalies. Ir ką galiu pasakyti, tikrai nenusivyliau. Puiki knyga, labai įtraukianti. Negalėjau atsitraukti. Visą knygą išlaikoma intriga. Buvo labai įdomu stebėti veikėjų sukurtus charakterius, jų reakciją įvairiose situacijose. Patiko 75 žaidynių mintis - surinkti visus nugalėtojus. Taip pat pats sukurtos arenos principas. Be to puikiai nupasakoti dalyvų drabužiai. Jau taip prieš akis ir matai tą degančią vestuvinę suknelę... Nenoriu smulkiai pasakoti, kad skaitantiems nebūtų nuobodu :) Bet tikrai norėsiu pažiūrėti kada ir filmą. Įdomu, kaip visa tai perteiks režisieriai.
Žodžiu knyga tikrai patiks ieškantiems veiksmo (sukilimas, žudynės arenoje, bėgimas nuo pavojų), jausmų (pasitikėjimas, meilė, neužmiršimas tikrojo priešo) ir ryškių emocijų (kiekviename puslapyje).
Oficialiai: "Didžiulio pasisekimo sulaukusių „Bado žaidynių" tęsinys.
Įsižiebia kibirkštis.
Liepsnos įsisiautėja.
Ir Sostinė trokšta keršto.
Gudrumu Ketnė išplėšia pergalę Mirties žaidynėse. Abu paaukotieji iš 12-os apygardos lieka gyvi ir tampa Žaidynių nugalėtojais. Ketnė jaučiasi beveik laiminga. Pagaliau ji grįžta namo, pas savo šeimą, susitinka su senu medžioklės draugu Geilu. Bet viskas klostosi ne taip, kaip norėtų Ketnė. Geilas laikosi nuo jos atstu, o santykiai su Pitu atšąla. Žmonės šnabždasi apie sukilimą prieš Sostinę. Neramumus, prezidento manymu, sukėlė Ketnė su Pitu.
Pati to nežinodama, Ketnė tampa sukilimo simboliu. Mergina dvejoja: bėgti su artimaisiais ir draugais ar prisidėti prie sukilėlių. Viskas pastatoma ant kortos, kai Ketnė su Pitu leidžiasi į Nugalėtojų turą. Jeigu jiems nepavyks įtikinti prezidento ir Panemo gyventojų savo neblėstančia meile, jų artimieji bus išžudyti.
Antroje „Bado žaidynių" trilogijos dalyje Suzanne Collins toliau pasakoja Ketnės Everdin istoriją. Merginai tenka patirti dar daugiau išmėginimų. Rašytoja stebina skaitytojus netikėtais siužeto posūkiais.“
Įsižiebia kibirkštis.
Liepsnos įsisiautėja.
Ir Sostinė trokšta keršto.
Gudrumu Ketnė išplėšia pergalę Mirties žaidynėse. Abu paaukotieji iš 12-os apygardos lieka gyvi ir tampa Žaidynių nugalėtojais. Ketnė jaučiasi beveik laiminga. Pagaliau ji grįžta namo, pas savo šeimą, susitinka su senu medžioklės draugu Geilu. Bet viskas klostosi ne taip, kaip norėtų Ketnė. Geilas laikosi nuo jos atstu, o santykiai su Pitu atšąla. Žmonės šnabždasi apie sukilimą prieš Sostinę. Neramumus, prezidento manymu, sukėlė Ketnė su Pitu.
Pati to nežinodama, Ketnė tampa sukilimo simboliu. Mergina dvejoja: bėgti su artimaisiais ir draugais ar prisidėti prie sukilėlių. Viskas pastatoma ant kortos, kai Ketnė su Pitu leidžiasi į Nugalėtojų turą. Jeigu jiems nepavyks įtikinti prezidento ir Panemo gyventojų savo neblėstančia meile, jų artimieji bus išžudyti.
Antroje „Bado žaidynių" trilogijos dalyje Suzanne Collins toliau pasakoja Ketnės Everdin istoriją. Merginai tenka patirti dar daugiau išmėginimų. Rašytoja stebina skaitytojus netikėtais siužeto posūkiais.“
Puslapių skaičius: 352 psl.
Išleido: Alma littera, 2010
Knyga: nuosava.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą