Graikų kalbos žodžių epi – „ant“ ir dendron – „medis“. Auga Amerikos atogrąžų ir paatogrąžių klimato juostose ant medžių šakų (epifitai), akmenų (litofitai) ir ant žemės paviršiaus. Suskaičiuojama nuo 500 iki 1 000 porūšių.
Kadangi šios gėlės auga labai įvairiomis sąlygomis – saulėtose stepėse, drėgnuose miškuose, vėsiuose aukštikalnių miškuose – įvairūs porūšiai atrodo skirtingai ir joms reikia skirtingų sąlygų.
Tai simpodinio augimo tipo orchidėjos. Yra grupė augalų, turinčių storus stiebus. Tokie augalai auginami šiltose, drėgnose vietose, vėsiu žiemos periodu laistomi saikingai.
Kitų epidendrų stiebai ploni ir turi aiškiai matomus bamblius. Jiems reikia daug šviesos. Šilumą mėgstantiems epidendrams reikia 22-24 °C temperatūros, vėsą mėgstantiems – 18-21 °C. Mažiausia temperatūra iki 13 °C.
Žiedai būna nuo labai smulkių iki i didelių, pavieniai arba sutelkti į žiedynus – ant stačių žiedynkočių. Dažnai taurėlapiai ir vainiklapiai būna žali. Lūpa prasideda nuo kolonos viršūnėlės.
Epidendrus lengva auginti namuose. Dažniausiai galima įsigyti žvilgiojo epidendro (E. ibaguense) veislių. Jų stiebai ploni, ilgi, su ryškiais bambliais. Lapai siauri, išsidėstę priešpriešiais dviem eilėmis. Žydi pavasarį ir vasarą. Ant stiebo viršūnėje išaugusio žiedynkočio susiformuoja daug smulkių žiedelių. Pirma sužydi apatiniai žiedai, o kiti skleidžiasi žiedynkočiui toliau augant. Tad epidendrai žydi du tris mėnesius. Nužydėjus, nupjaunamas žiedynkotis. Iš šoninio pumpuro išaugs naujas ūglis su orinėmis šaknimis. Jį galima palikti ant senų stiebų ir leisti toliau augti. Taip kiekvienais metais epidendrai taps vis aukštesni ir jiems reikės atramos. Naują ūglį su orinėmis šaknimis galima atskirti nuo gėlės ir pasodinti į indą su substratu. Sodinti reikėtų po kelis ūglius, tada kambarinės gėlės bus vešlesnės ir gausiau žydės. Po kelių mėnesių ūglių viršūnėse susiformuos žiedai.
Nėra ramybės periodo. Tik žiemą laistoma mažiau.
Auginti galima įvairiai – induose arba pririšus prie atramų. Naudojamas purus epifitinėms orchidėjoms skirtas substratas. Jis neturi būti per daug drėgnas.
Persodinami pavasarį ir tik tada, kai to reikia – kai blogas substratas, mažas indas, nes šaknys labai greitai lūžta ir augalas nukenčia.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą