Orchidėjų priežiūra

Naturaliomis gamtos sąlygomis orchidėjos dažniausiai auga ant aukštų medžių šakų. Šitos karališkos gėlės nemėgsta įprastos žemės, todėl namų sąlygomis orchidėjas reikia auginti specialiuose orchidėjų substratuose, kuriuos galite įsigyti daugumoje gėlių parduotuvių.
Orchidėjų substrato sudėtyje yra pušų kankorėžių dalelių, perlito, durpių pluošto dalelių, kad šaknys gautų pakankamai oro ir vanduo nesuklijuotų žemės. Substratas šaknų srityje veikia kaip drenažas.
Nesusidaro drėgmės perteklius ir šaknys apsaugomos nuo puvimo. Substrate esančios ilgo poveikio trąšos net kelioms savaitėms orchidėjai teikia naudingas maisto medžiagas.

Laistymas ir tręšimas
Orchidėjoms netinka kietas vandentiekio vanduo, todėl prieš gėlių laistymą vandenį reikėtų suminkštinti. Tręšti šias gėles patartume specialiomis orchidėjų trąšomis. Tai specialios skystos mineralinės trąšos, kurių sudėtyje esantys guano ir jūrų dumblių ekstraktai, mikroelementai bei stimuliuojamosios medžiagos užtikrina žiedyno susiformavimą ir skatina ilgalaikį orchidėjų žydėjimą.

Orchidėjų lapų priežiūra
Orchidėjoms patinka drėgnas oras, todėl gėlių lapus reikėtų drėkinti specialiomis priemonėmis, kurios orchidėjoms suteikia idealią išvaizdą, o ant lapų nepalieka kalkių nuosėdų. Labai sušvelnintai šiuose purškaluose veikia sudėtyje esantis azotas. Šių purškiamų priemonių ieškokite visose gėlių ir augalų priežiūros parduotuvėse

Orchidėjų laikymo vieta
Orchidėjoms reikia daug šviežio oro, tačiau skersvėjai joms nepatinka. Ideali vieta – palangė. Vasarą jos nepakenčia tiesioginių saulės spindulių. Tinkamiausia  temperatūra -18-22 °C.

Orchidėjų persodinimas
Orchidėjas persodinti rekomenduojame tik pavasarį. Gėlės persodinimą geriausiai toleruoja kai pradeda leisti naujus ūglius ir išleidžia naujas šaknis. Žydinčią gėlę persodinti galima tik kritiniu atveju.
Norėdami persodinti orchidėją atlikite šiuos veiksmus:
1. Gėlės vazonėlį lengvai pamaigykite, kad orchidėjos šaknys atliptų nuo sienelių.
2. Orchidėją išimkite iš vazono, pašalinkite seną žemę. palikite tik tą, kuri gerai prilipusi prie šaknų.
3. Sudžiūvusias arba supuvusias šaknis nukirpkite.
4. Pasirinkite didesnį vazoną, kad tilptų visos šaknys ir jos nebūtų suspaustos. Pirmiausia vazono apačią pripildykite keramzito, o tada pripilkite specialaus orchidėjų substrato (truputėlį mažiau nei pusę) ir atsargiai įsukite šaknis. Kitą dalį substrato berkite taip, kad užpildytumėte vietas tarp šaknų (jeigu reikia, truputį lengvai papurtykite).
Persodinę 1 ar 2 dienas nelaistykite. Substrate yra svarbių mineralinių medžiagų, tad persodinus 6 savaites gėlės  nereikia tręšti.

Epidendras (Epidendrum)

 

Graikų kalbos žodžių epi – „ant“ ir dendron – „medis“. Auga Amerikos atogrąžų ir paatogrąžių klimato juostose ant medžių šakų (epifitai), akmenų (litofitai) ir ant žemės paviršiaus. Suskaičiuojama nuo 500 iki 1 000 porūšių.

Kadangi šios gėlės auga labai įvairiomis sąly­gomis – saulėtose stepėse, drėgnuose miškuose, vėsiuose aukštikalnių miškuo­se – įvairūs porūšiai atrodo skirtingai ir joms reikia skirtingų sąlygų.

Tai simpodinio augimo tipo orchi­dėjos. Yra grupė augalų, turinčių storus stiebus. Tokie augalai auginami šiltose, drėgnose vietose, vėsiu žiemos periodu laistomi saikingai.

Kitų epidendrų stiebai ploni ir turi aiškiai matomus bamblius. Jiems reikia daug šviesos. Šilumą mėgstantiems epidendrams  reikia 22-24 °C temperatūros, vėsą mėgs­tantiems – 18-21 °C. Mažiausia temperatūra iki 13 °C.

Žiedai būna nuo labai smulkių iki i didelių, pavieniai arba sutelkti į žiedynus – ant stačių žiedynkočių. Dažnai taurėlapiai ir vainiklapiai būna žali. Lūpa prasideda nuo kolonos viršūnėlės.

Epidendrus lengva auginti namuose. Dažniausiai galima įsigyti žvilgiojo epidendro (E. ibaguense) veislių. Jų stiebai ploni, ilgi, su ryškiais bambliais. Lapai siauri, išsidėstę priešpriešiais dviem eilėmis. Žydi pavasarį ir vasarą. Ant stiebo viršūnėje išaugusio žiedynkočio susi­formuoja daug smulkių žiedelių. Pirma sužydi apatiniai žiedai, o kiti skleidžiasi žiedynkočiui toliau augant. Tad epidendrai žydi du tris mėnesius. Nužydėjus, nupjau­namas žiedynkotis. Iš šoninio pumpuro išaugs naujas ūglis su orinėmis šaknimis. Jį galima palikti ant senų stiebų ir leisti toliau augti. Taip kiekvienais metais epidendrai taps vis aukštesni ir jiems reikės atramos. Naują ūglį su orinėmis šaknimis galima atskirti nuo gėlės ir pasodinti į indą su substratu. Sodinti reikėtų po kelis ūglius, tada kambarinės gėlės bus vešlesnės ir gausiau žydės. Po kelių mėnesių ūglių viršūnėse susifor­muos žiedai.

Nėra ramybės periodo. Tik žiemą lais­toma mažiau.

Auginti galima įvairiai – induose arba pririšus prie atramų. Naudojamas purus epifitinėms orchidėjoms skirtas substratas. Jis neturi būti per daug drėgnas.

Persodinami pavasarį ir tik tada, kai to reikia – kai blogas substratas, mažas indas, nes šaknys labai greitai lūžta ir augalas nukenčia.

Falenopsis (Phalaenopsis)

 

Šios genties augalai – favoritai tarp kambarinių orchidėjų. Jų auginama nepa­prastai daug ir įvairių. Gamtoje falenopsių yra 40-70 rūšių, jie paplitę Pietryčių Azijoje, Filipinuose, Indonezijoje, Šiaurės Rytų Australijoje. Tai epifitai, augantys ant medžių kamienų ir besislepiantys jų lajos šešėlyje.

Hibridiniai falenopsiai laikomi vie­nomis nereikliausių orchidėjų. Dideli ilgai išsilaikantys žiedai ne veltui pelnė populiarumą ir tarp gėlių augintojų, ir tarp floristų. Genties pavadinimas kilęs iš graikų kalbos žodžių phalaina, reiškiančio „drugelis“, a opas – „panašumas“. Iš tiesų žiedai primena ant šakelės nutūpusius drugelius.

Ir be žiedų šios orchidėjos visai gra­žios: tvirti platūs lapai dviem eilėmis iš­sidėstę ant trumpo stiebo, augalas atrodo labai kompaktiškas. Yra augalų, turinčių taškeliais arba lyg marmuras gyslelėmis išmargintus lapus.
Šaknys šviesiai pilkos, tvirtos ir mė­singos, sunkiai suvaldomos. Dalis šaknų neretai auga ne vazone, o nusidriekia pa­viršiumi ir šakojasi šalia. Dėl to nereikia jaudintis: epifitinių rūšių augalams būdin­gos orinės šaknys. Tokias geriau dažnai apipurkšti vandeniu, kad nepradėtų per anksti džiūti.
Falenopsiai gerai auga šiltuose ir vi­dutinio šiltumo kambariuose, kuriuose temperatūra nenukrinta žemiau 15 °C. Nemėgsta tiesioginių saulės spindulių. Todėl tinka auginti ant lentynų, baldų, esančių toliau nuo lango, kur pakanka išsklaidytos šviesos.
Šios orchidėjos neturi vandenį ir mi­tybines medžiagas kaupiančių organų, todėl ramybės periodo beveik nėra. Žiemą (jei tuo metu nežydi) gali stovėti keliais laipsniais vėsesnėje patalpoje, reikia kiek rečiau laistyti.
Daugelis mėgėjų, nusipirkę arba gavę dovanų falenopsį, susirūpina: šaknelės viršuje, net lipa iš vazono, gal orchidėją reikia sku­biai persodinti? Niekada neskubėkite. Gėlė ir taip ištvėrė kelionę, turi prisitaikyti prie naujų sąlygų namuose. O dar besiskleidžiantiems žie­dams reikia daug ener­gijos. Todėl tokiu metu šaknų geriau nejudinti. Jei augalas su pirktiniu vazonėliu nesilaiko, įsta­tykite jį į didesnį ir įdė­kite kelis pušų žievių gabalėlius kaip atramas. Falenopsius persodinti reikia kas 2-3 metus, kai peržydi. Jiems reikia labai puraus substrato, kad šaknys gautų pakankamai oro.
Falenopsiai laistomi kartą ar du kar­tus per savaitę. Tai priklauso nuo gėlės dydžio, substrato, aplinkos sąlygų. Į labai rupų substratą (beveik vien iš žievių) pasodintas orchidėjas geriau trumpam įstatyti į dubenį su vandeniu, nes iš viršaus užpiltas vanduo nutekėtų vos sudrėkinęs paviršių. Palaisčius vazono padėkle neturi likti vandens, o kitą kartą laistyti reikės tik substratui išdžiūvus. Drėgmės perteklius pavojingesnis nei trumpas išdžiūvimas. Tręšiama kartą per mėnesį, kai augalas auga ir žydi.
Šiltuose kambariuose auginamus falenopsius patariama rytais apipurkšti minkštu vandeniu. Svarbu, kad vandens lašeliai nesikauptų tarp lapų: per naktį likęs vanduo gali sukelti puvimą.
Peržydėję falenopsiai mėnesį ar kelis pailsi ir vėl ruošiasi žydėti. Jei orchidėja žalia, sveika, bet nenori pražysti, tikriau­siai jai per šilta (visus metus labai vienoda kambario temperatūra) ir per tamsu. Verta augalus 4-6 savaites palaikyti vėsesnėje (16-17 °C) patalpoje mažiau laistant ir rasti jiems šviesesnę (bet nesaulėtą) vietą.
Dažnai kyla klausimas dėl falenopsių žiedynkočių: palikti ar nukirpti? Nukirpti reikia tik džiūstančius ir nudžiūvusius žiedynkočius. Jei žiedai nubyrėjo, o kotelis liko žalias ir sveikas – tegul būna. Po kurio laiko jis gali pradėti šakotis, vėl pasirodys žiedai. Kartais ant jo susidaro atžalos. Jos auga lėtai ir atskirti galima tik jau turinčias gerai paaugusias šakneles,
Falenopsių veislių įvairovė tikrai stebi­na. Nuo visai mažyčių, vos keliolikos centi­metrų aukščio, iki beveik metrą (su žiedy­nu) siekiančių augalų. Žiedų spalvos – nuo baltos, šviesiai rausvos iki ryškios avietinės ir tamsios vyšninės. Būdingi įvairūs gel­tonos atspalviai, susiliejančių geltonos ir raudonos mišinys, spalvotos gyslos arba taškeliai ant žiedlapių. Peloric tipo veislių falenopsių žiedo sandara kitokia – jie turi tris lūpomis virtusius vainiklapius, atrodo kaip trilapiai su apvaliu vidurėliu. šios ypatybės ilgainiui gali išnykti ir orchidėja žydės falenopsiams įprastais žiedais.
Falenopsiai kryžminami su kitų genčių orchidėjomis ir auginami jų mišrūnai:
Asconopsis, Renanthopsis, Vandaenopsis, Doritaenopsis. Doritaenopsis, gauti 1961 m. sukryžminus falenopsį su dorite (Donfi’s), yra populiariausi tarp mišrūnų. Šios or­chidėjos labai panašios į falenopsius, ir auginamos taip pat.

Mano:
1. Phaleanopsis (nedidelė, rožiniais žiedukais) gauta dovanų 2012-10-30 išleistuvių proga iš kolegų.
2. Phalaenopsis (vidutinė, bordo spalvos žiedais) gauta dovanų 2012-11-23 gimtadienio proga nuo kolegių.
3. Phalaenopsis (vidutinė, spalvos nežinau) pirkta 2013-02 Draugystės g. bazėje už 5 Lt nežydinti.
4. Phalaenopsis (didelė, dideliais baltais žiedais) pirkta 2013-02 Juozapavičiaus pr. Maximoje už 17 Lt.

5. Phalaenopsis (labai didelė, dideliais gelsvais žiedais) pirkta 2013-03 Draugystės g. bazėje už 35 Lt su dviem žiedstiebiais.
Foto daryta 2013-03-22:

 

6. Phaleanopsis (nedidelė, gelsvais su raudonais taškiukais žiedukais) pirkta 2013-03 Hyper Maximoje už 15 Lt.

Katlėja (Cattleya)

 

Katlėjos mėgsta įprastą kambario temperatūrą, bet drėgną ir gaivų orą. Turi gauti pakankamai šviesos. Augančioms ir žydinčioms orchidėjoms (balandį-rugsėjį) reikia daugiau šilumos (ne mažiau kaip 20 °C dieną ir 17 °C naktį). Rudenį ir žiemą gerai jaučiasi vėsioje (16-18 °C) patalpoje. Visais metų laikais palankus paros tempe­ratūros svyravimas, bet ne daugiau kaip 5 laipsnių. Nemėgsta staigaus augimo sąlygų pasikeitimo.

Pavasarį ir vasarą katlėjas reikia regulariai laistyti ir dažnai apipurkšti, kas dvi savaites patręšti. Rudenį ir žiemą šios gėlės laistomos ir drėkinamos rečiau, netręšiamos.

Auginamos rupiame, epfitinėms or­chidėjoms skirtame substrate. Joms tinka vazonėliai su daug skylučių. Persodinamos pavasarį, kai pradeda augti.

Cimbidis (Cymbidium)

 

Cimbidžiai – didelės orchidėjos. Naturaliai mūsų planetoje jos auga Indonezijos ir Pietryčių Azijos miškuose. Dažniausiai natūraliai šios gėlės auga ant žemės, kartais net ant medžių arba uolų. Suskaičiuojama iki 60 Cimbidžių rūšių.

Išvestos Cimbidžių rūšys pritaikytos auginti namuose ir laikomos nereikliomis gėlėmis. Cimbidžiai žydi beveik visomis spalvomis, tik mėlynos ir violetinės spalvos šios orchidėjos žiedų nepamatysite.Vienas augalas gali turėti iki 30 žiedų. Šios gėlės tinkamos skynimui ir merkimui vazose, nes ilgai išgyvena pamerktos. Neskinti pražydę Cimbidžiai savo žiedais džiugina iki 3 mėnesių.

Cimbidžių lapai ilgi, siauri, kiek išlinkę. Nepastebėjus gumbų, galima pamanyti, kad vazone pasodintas ajero ar geltonojo vilkdalgio keras. Taigi šioms orchidėjoms namuose reikės skirti nemažai vietos. Tik jaunos gėlės (ką tik nupirkti vazonėliai) telpa ant palangės.

Didesni ir mažesni, skirtingos žiedų formos ir raštai, šviesios ir tamsios spalvos… Originaliai atrodo rudų ir žalių atspalvių žiedai. Cimbidžių hibridai dažniausiai skirstomi į standartinius (iki 1,5 m aukščio su 7-12,5 cm skersmens žiedais) ir miniatiūrinius (30-60 cm aukščio su 2,5-7 cm skersmens žiedais). Naujausių veislių augalai išauga žemi – kaip miniatiūrinių, bet turi daug stambesnius žiedus.

Cimbidis labai mėgsta gaivų orą, todėl vasarą juos geriausia laikyti lauke, šviesiame pusšešėlyje, užuovėjoje. Dienos ir nakties temperatūrų skirtumas labai palankiai veikia augalą, skatina žydėti.
Cimbidis žydi bet kuriuo metų laiku, dažniausiai – rudenį, žiemą ir pavasarį. Nors šios orchidėjos turi gumbelius, ryškaus ramybės periodo nėra. Vis dėlto žiemą geriau laikyti vėsesnėje vietoje ir mažiau laistyti. O pavasarį ir vasarą cimbidžiai laistomi reguliariai, kartą per mėnesį tręšiami orchidėjų trąšomis. Geriausiai augalų būklę parodo gumbeliai. Jeigu jie tvirti ir lygūs, vadinasi, orchidėjos jaučiasi puikiai, o susiraukšlėję perspėja apie drėgmės trūkumą arba perteklių.
Vėlai rudenį ir žiemą besiruošiantiems žydėti cimbidžiams reikia papildomo apšvietimo. Jei trūksta šviesos, gali nukristi žiedpumpuriai. Peržydėjusius žiedynkočius nupjaukite.
Palankiomis sąlygomis cimbidžiai auga greitai ir kas 2-3 metus juos būtina persodinti. Didelius kerus galima padalyti, bet nereikėtų jų labai išskaidyti, nes didesnės orchidėjos geriau auga.

Mano Cymbidium (du auginiai, geltonais vidutiniais žiedais) pirkta 2013-03 Draugystės g. bazėje už 30 Lt su dviem žiedstiebiais.

 

 

Miltonia ir Miltoniopsis

 

Šios dvi gentys dažnai painiojamos arba miltoniopsių gentis visai neišskiriama ir visos šios orchidėjos vadinamos miltonijomis. Miltoniopsių žiedai panašūs į darželinių našlaičių: žiedlapiai plokšti, tik skirtingos formos, o tikrų miltonijų – atpa­žinsite tikrą orchidėją su didele plačia lūpa. Miltonijų gumbai turi po du, o ne po vieną lapą, kaip miltoniopsių. Parduotuvėse dažniausiai visos vadinamos vienu var­du – miltonijomis.

Tai Pietų Amerikos gražuolės, gamtoje randamos atogrąžų miškuose Kosta Rikoje, Brazilijoje, Kolumbijoje, Venesueloje, Ekvadore. Pagal kilmę skiriamos Kosta Rikos ir Kolumbijos bei Brazilijos ir Paragvajaus rūšys. Gamtoje jos auga ant stambių apatinių medžių šakų. Žydi daž­niausiai vasarą ir rudeni.

Namuose geriausia auginti nelabai reiklius miltonijų hibridus.

Miltonijos mėgsta ryškią išsklaidytą šviesą, vidutinę kambario temperatūrą. Patalpos turėtų būti gerai vėdinamos. Joms patinka nekintančios augimo sąlygos. Laistyti reikia gana vienodai, neleidžiant substratui išdžiūti, bet ir neperlaistant. Būtina drėkinti orą. Žiemą jas geriau laikyti truputį vėsesniame kambaryje (16 °C) ir rečiau laistyti, bet ryškaus ramybės periodo miltonijos neturi.

Miltoniopsių hibridai auginami leng­viau, mėgsta vėsesnę aplinką nei miltoni­jos. Žydi dažniausiai pavasarį ir rudenį. Jiems tinkamiausia ryški išsklaidyta šviesa, vienoda temperatūra ir oro drėgmė (geriau ne purkšti augalus, o padėti orą drėkinančius padėklus su samanomis arba akmenėliais ir vandeniu). Žiemą taip pat laikomi truputį vėsiau, mažiau laistomi, bet ryškaus ramybės periodo neturi.

Galima sakyti, kad parduotuvėse par­duodamų šių orchidėjų priežiūra labai panaši.

Pavasarį ir vasarą gėlės tręšiamos kas dvi savaites, o rudenį ir žiemą – kartą per du mėnesius arba visai netręšiamos (tai pri­klauso nuo auginimo sąlygų).

Persodinamos anksti pavasarį, kai pradeda augti naujos šaknelės. Be reikalo nereikėtų šių gėlių judinti. Vazonėlius ir substratą verta keisti tik tada, kai jie jau nebetinka­mi. Nauji vazonėliai imami ne per dideli. Auginamos rupiame epifitinių orchidėjų substrate. Persodinant galima dauginti kero dalimis.

Mano:
Burrageara Nelly Isler pirkta 2013-05-13 Kauno stoties turguje už 24 Lt.

Orchidėjų auginimas namuose

Namie orchidėjas galima statyti bet kur: ant palangės, stalo, lentynos ar kitų baldų. Tik nereikia pamiršti, kad gėlės gerai jausis tada, kai sąlygos bus panašios į esančias gimtosiose vietose. Svarbiausia orchidėjoms – oro drėgmė. Ji turi būti 60-70 procentų. Jei bus per didelė, gėlės gali pradėti sirgti grybelinėmis ligomis. Paprastai kambariuose per sausa. Vienas būdų padidinti drėgmę – purkšti augalus.

Tam naudojamas vanduo be druskų, kad nepapilkėtų lapai. Taip pat orchidėjas galima statyti į plačius indus su vandeniu, pripylus į juos smėlio, pridėjus gražių ak­menėlių. Lengviau orchidėjas auginti šalia kitų kambarinių gėlių. Ypač pastačius šalia tų, kurios garina daug vandens, – viksvuolių, paparčių.

Labai svarbu, kad tarp gėlių  judėtų oras. Gerai, jei ventiliatorius vieną valandą per parą pučia orą iš lauko. Taip galima reguliuoti ir temperatūrą.

Kitas labai svarbus veiksnys – šviesa. Nestatykite orchidėjų ant pietinių palan­gių – nudegs lapai. Raibuolės sėkmingai auga ir ant šiaurinių palangių. Nuolat stebėkite, ar nesikeičia lapų spalva, ar neil­gėja tarpubambliai, ar ant lapų neatsiranda rudų nudegimo dėmių. Pastatytoms toliau nuo lango orchidėjoms gali trūkti šviesos. Tada reikia įrengti dirbtini apšvietimą. Tinkamiausi specialūs gėlėms skirti šviestuvai. Orchidėjoms apšviesti tinka ir akvariumuose naudojamos lempos. Jei naudosite kitus šviestuvus, atkreipkite dėmesį, jei jie šildo. Tuomet atstumas nuo augalo iki šviestuvo turi būti 60 cm, kad nenudegtų lapai. Kad orchidėjos augtų, šviesos reikia 12-16 val. (nelabai svarbu, natūralios ar dirbtinės).

Orchidėjos mėgstančios šviesą:vandos (Vanda), kai kurie dendrobių (Dendrobium) hibridai, cimbidžiai (Cyinbidiuni). Augalų lapai odiški. Statyti reikia saulėtoje vietoje.

Orchidėjos, kurioms reikia mažiau šviesos: katlėjos (Cattleya), ertmenės (Coelogyne), miltoniopsiai (Miltoniopsis), prasijos (Brassia).

Šešėlyje gali augti orchidėjos:  falenopsai (Phalaenopsis), raibuolės (Paphiopedilum), liudizijos (Ludisia), masdevalijos (Masdevallia).

Orchidėjas rinkitės atsižvelgdami į patalpų temperatūrą. Pagal šilumos naktį poreikį jas galima suskirstyti į tris grupes: šalto klimato (10-13 °C), vėsaus (13-16 °C) ir šilto (20-23 °C). Reikia stengtis, kad tem­peratūra naktį būtų 3 °C žemesnė nei dieną. Nė vienos rūšies orchidėjos neištveria daugiau kaip 30-32 °C karščio. Karštuose kraštuose gyvenantys gegužraibinių šeimos atstovai auga vėsiuoju periodu, o karštuoju yra apmirę. Šaltame klimate viskas vyksta atvirkščiai.

Šaltokame ore auga: masdevalijos (Masdevallia), Miltoniosiai (Miltoniopsis), liežuvės (Odontoglossum), ertmenės (Coelogyne), cimbidžiai (Cymbidium). Nuo spalio iki gegužės pabaigos patalpos tem­peratūra turi būti apie 10-13 °C. Tokiomis sąlygomis svarbu augalų neperlaistyti.

Vėsiose patalpose auga katlėjos (Cattleya), liežuvės (Odontoglossum), raibuolės (Paphiopedihtm), enciklijos (Encyclia), ėpidendrai (Epidendrum), zigopetalai (Zygopelalum). Kai kurios iš čia išvardytų rūšių gali augti ir šiltesnėse ar šaltesnėse patalpose.

Šilumą mėgstančioms orchidėjoms reikia, kad temperatūra nenukristų žemiau 16 °C. Tai vandos (Vanda), falenopsiai (Plmlaenopsis), angrekai (Angraecum).
Jei auginate daug orchidėjų, ant pa­langių ir baldų jos netilps. Reikia tam skirti atskirą patalpą, įrengti oranžeriją arba orchidariumą. Oranžerijoms gėlės taip pat parenkami pagal šilumos poreikį.
Šaltoje oranžerijoje žiemą tempera­tūra nukrenta iki 5 °C (minusinė negali būti niekada). Čia auginamos plejonės (Pleione), kalantos (Calanthe), masdevali­jos (Masdevallia), ruožuotosios kryputės (Bletilla striata).
Vėsioje oranžerijoje žiemos temperatūra ne žemesnė nei 10 °C. Auginami cimbidžiai (Cymbidium), liežuvės (Odontoglossum), dendrobiai (Dendrobium) minkštais stiebais, masdevalijos (Masdevallia).

Vidutiniškai šiltose oranžerijose ma­žiausia žiemos temperatūra naktį sie­kia 13 °C. Auga katlėjos (Cattleya), vandos (Vanda), ertmenės (Coelogyne), raibuolės (Paphiopedilum).

Šiltose – ne žemesnę nei 18 °C tempe­ratūrą naktį išlaikančiose – oranžerijose auga falenopsiai (Phalaenopsis), katlėjos (Cattleya), vandos (Vanda). Falenopsiai gali augti ir šešėlyje.