Mano nuomonė: šią knygutę perskaičiau jau senokai, todėl plačiai jos komentuoti negalėčiau. Atsimenu tik tiek, kad perskaičiau gana greitai. Knygą pirkau, nes buvo sudominęs jos aprašymas, tačiau perskaičiusi nusivyliau. Tematika man labai įdomi, bet pats pasakojimo stilius nuobodokas. Žodžiu įspūdžio nepaliko.
Oficialiai: Šveicarų prozininko Christiano Krachto kūryba – vienas ryškiausių pastarųjų metų vokiečių kalba rašomos literatūros reiškinių. Šis savito braižo autorius pagal geriausias europinės prozos tradicijas sugeba atskleisti gilius socialinius ir kultūrinius lūžius, aprašinėdamas neva nereikšmingas kasdienybės smulkmenas. Taip jo „romanai apie nieką“ virsta skaudžia kultūrinės krizės diagnoze. Ch. Krachto pasaulis – jau nebe realus žmonių ir daiktų, bet fiktyvus ženklų ir socialinių reikšmių pasaulis, ir visos jo skirtybės – tai tik vienokios ar kitokios to paties fiktyvumo atmainos.
Romanas „1979“ – tai savita dabartinės vokiečių visuomenės būklės rentgeno nuotrauka. Pasakodamas apie jauno herojaus betikslį klaidžiojimą po aštuntojo dešimtmečio Aziją, prasidedantį nuolatiniais vakarėliais bei meilės nuotykiais ir pasibaigiantį komunistinės Kinijos koncentracijos stovykla, autorius atskleidžia radikalią savo kartos vertybių krizę. Ch. Krachto herojus, kaip ir visa jo aplinka, yra įkalintas socialinių atributų bei prekinių ženklų pasaulyje, ir jo paties asmenybės tapatumas jam yra vargiai įkandama mįslė.
Puslapių skaičius: 152 psl.
Išleido: Kitos knygos, 2008
Knyga: nuosava.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą