Įvertinimas: 4/5
Mano nuomonė: na knygą perskaičiau jau prieš porą savaičių. Knyga plona, labai greitai perskaitoma. Kadangi didžioji dalis knygos yra parašyta kaip filmo scenarijus, tai pradžioje truputį buvo sunku suprasti esmę, bet įsiskaičius tikrai tapo įdomu. Parodytas savotiškas pasaulis po trečiojo pasaulinio karo. Ką žmogui reiškia tikėjimas ir viltis? O gal svarbesni išgyvenimo instinktai. Kai kurios scenos gana žiaurokos, bet skaityti tikrai įdomu. Tai jau antra šio autoriaus skaityta knyga ir abi paliko tikrai neblogą įspūdį. kam pati George Orwelas ar Kurt Vonnegut, tai turėtų sudominti ir ši knygą ir nemeskit po pirmų penkiasdešimt puslapių ir tikrai nepasigailėsit :)
Oficialiai: "„Beždžione ir esmė“ mus perkelia į 2108-uosius. Žmonija jau beveik
susinaikino per tautinių valstybių karus, ekonomines krizes ir
ekologines katastrofas. Po planetą klajoja sulaukėjusių vakarykščių
garbingų piliečių minios, mėginančios iš naujo kurti mažas totalitarines
religines bendruomenes. Per stebuklą išsigelbėjusios Naujosios
Zelandijos mokslininkų grupelė surengia ekspediciją, siekiančią vėl
atrasti Ameriką ir susigaudyti, kas liko iš civilizacijos po to, kai
žmonėmis vadinamos plikosios beždžionės ėmė švaistytis tautinio
išskirtinumo, progreso ir aukštųjų technologijų kuokomis...
Žmonijos
vos nesunaikinęs Antrasis pasaulinis karas įkvėpė antiutopijų meistrą
Aldousą Huxley pakoreguoti sąlygiškai „laimingo“ būsimo pasaulio vaizdą,
kurį autorius buvo įtaigiai nutapęs 1932 m. šedevre „Puikus naujas
pasaulis“. 1948 m. parašytoje „Beždžionėje ir esmėje“ A. Huxley mūsų
pasauliui negailestingai nubreže pačią niūriausią ir baisiausią
perspektyvą – globalų žmonijos krachą, kurį sukels dvi didžiausios
Vakarų civilizacijos ydos: nacionalizmas ir aklas tikėjimas progresu.“
Puslapių skaičius: 216 psl.
Išleido: UAB Kitos knygos, 2011
Knyga: iš bibliotekos.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą